Vytautas Sinica. Patys kalti

Neplanavau komentuoti, bet tiek daug klausiančių, ką manau apie jaunuolį menininką, LNK eteryje aiškinusį, jog nenori dalyvauti „mirties industrijoje“, t. y. prireikus eiti ginti šalį nuo agresijos. Iš tiesų tragiški jo žodžiai ir mąstymas šiuo konkrečiu klausimu. Valstybė visada turi ydų ir jokios ydos nepadaro jos negintinos. Bet:

Jeigu toks žmogus būtų vienas, nei tai būtų svarbu Lietuvai, nei skirtume laiko piktintis. Problema ta, kad taip mąstančių šiandien yra dešimtys tūkstančių. O tokio masto reiškinys Lietuvai tikrai svarbus. Tačiau jis negali būti ir nėra atsitiktinis. Dešimtys tūkstančių nematančių reikalo ir prasmės ginti Lietuvą užaugo todėl, kad nepriklausomybę atkūrusi valstybė užaugino pastarąsias savo piliečių kartas be stiprios motyvacijos šią valstybę ginti. Baidytasi tautinio ir patriotinio ugdymo kaip kažkokių atgyvenų, baidytasi visuotinio šaukimo kaip kažkokio jaunuolių kankinimo. Apie tai jau teko kalbėti Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje (video nuoroda komentare).

Jeigu norime jaunimo, kuris ryžtųsi ginti Lietuvą, turime jaunimą taip ir ruošti. Vadinasi: 

- mokykloje turi būti bent minimalus karinis rengimas, susipažinimas su ginklais, patriotinis ir tautinis ugdymas, tiesiogiai ir atvirai nukreiptas į emocinio prisirišimo ir ryšio su Lietuva – ypatingai jos gamta, kalba, istorija – ugdymo. Tarpukariu tą labai sėkmingai padarė smetoniška Lietuva, kurioje patys įtakingiausi mokslininkai rašė disertacijas pavadinimu „Tautinis auklėjimas“. Šiandieninė Lietuva ugdo savirealizacijos ir gerovės ieškančius jaunuolius, o ką rašo mūsų įtakingiausi mokslininkai galit patys rasti internete;

- būtinas visuotinis šaukimas karinei tarnybai (nemaišyti su mobilizacija!) be jokių loterijų iškart po mokyklos kaip neišvengiama trylikta klasė. Tam reikalinga paruošti karininkus, infrastruktūrą, kitas priemones, sureguliuoti alternatyvią karo tarnybą tiems, kas pasirodys neatitinkantys sveikatos reikalavimų. Tai negali įvykti per dieną nuo rudens, bet tik dabar priėmus tokius sprendimus galima sudėlioti grafikus ir tikėtis, kad prie to pareisime bent po keleto metų. 

Žinoma, blogai, kai jauni žmonės nemato reikalo ginti Lietuvos. Tačiau ne mažiau blogai keikti jaunuolį, kurį patys išauginome, o ne rūpintis, kaip pakeisti vertybių sistemą, kuri tuos jaunuolius ruošia. 

Juo labiau nematau nieko blogo tame, kad žiniasklaida suteikė tokiam požiūriui eterį. Teisingos idėjos turi susidurti su neteisingomis sąžiningoje diskusijoje ir ją laimėti. Mano akimis, toje laidoje taip ir įvyko. Žiniasklaida nepasiūlė pasisakančiam prieš karinę tarnybą patogaus eterio, kuriame jam niekas neoponuotų. 

Galima tik pasidžiaugti, kad laidoje už šalies gynybą ir iš to kylančias pareigas kalbėjo ne bet kas, o mano partijos kolega Šarūnas Jasiukevičius. Kelkime teisingus pavyzdžius, ugdykime teisingas dorybes visuomenėje. Pačios neatsiras.