Asta Višinskaitė - Katutė. Šiauliai neišlaikė Noreikos testo

Šiauliuose tyliai nukabinta žuvusio už Lietuvos laisvę antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, nepriklausomos Lietuvos karininko Jono Noreikos - Generolo Vėtros atminimo lenta. 

Kieno tai darbas? Miesto meras visgi neatlaikė suinteresuotos pusės spaudimo ir nerado savyje jėgų apginti laisvės kario?

Priminsime, kad Jonas Noreika dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, vėliau įsitraukė į lietuviškos Laikinosios vyriausybės suformuotą savivaldos struktūrą, vadovavo antinaciniam pasipriešinimui, padėjo organizuoti žydų gelbėjimą, kalėjo koncentracijos lageryje. 1947 m. buvo sušaudytas už antisovietinę veiklą.

Atminimo lenta buvo pakabinta ant pastato, kuriame  Jonas Noreika dirbo Šiaulių apskrities viršininku (1941–1943 m.). Plačiai dokumentuota, kad lietuviai nacių okupacijos metais Laikinosios Vyriausybės skyrimu dirbo savivaldoje ne siekdami kolaboruoti su okupantais, o ruošdami dirvą naujam išsivadavimui ir siekdami palengvinti kančias nacių engiamiems gyventojams. 

Lentos nukabinimo iniciatyvos ėmėsi Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis, o nukėlimą palaikė ir Desovietizacijos komisija.  Tačiau šis žingsnis kartoja sovietinės propagandos platinamą propagandą apie 1941-ųjų Birželio Sukilimą Lietuvoje.

5-oji kolona nesnaudžia – ji veikia tarp mūsų, griaudama mūsų istorijos pamatus, naikindama didvyrių, kovojusių už Lietuvos laisvę, atminimą. Tie, kurie paaukojo viską dėl nepriklausomybės, nusipelno ne tik tylios asmeninės pagarbos, bet ir mūsų pastangų saugoti jų vardus nuo užmaršties ir viešo atminties ženklų trynimo.