Helene de Lauzun. Prancūzijos mieste su seksualiniais išpuoliais kovos pertvarkydami miestų viešąsias erdves

Jau kelerius metus apie Bretanės Nanto miestą rašoma dėl sparčiai didėjančio nusikalstamumo. Tačiau 2025 m. merės socialistės prioritetas – kova su „seksizmu gatvėse“. Šiuo tikslu eksperimentas buvo patikėtas „pilietinei bendruomenei“, kurią sudaro moterys ir „LGBT(QIA+)“ žmonės. Mažumų teisių gynimo manija yra įprastas kairiųjų merų, nesugebančių pažaboti nusikalstamumo augimo jų valdomuose miestuose, bruožas.

Šią programą 2024 m. pabaigoje pradėjo vykdyti merė Johanna Rolland. Bendruomenės grupę sudaro „žmonės, susirūpinę dėl seksizmo viešojoje erdvėje“, ir jai pavesta sukurti „egalitarinę ir malonią viešąją erdvę“, nustatant apribojimus, kuriuos patiria žmonės, daugiausia susirūpinę dėl „lyčių nelygybės“, atskleidžia „Le Figaro“.

Tyrimo reikalaujami pokyčiai bus finansuojami iš 2025 m. „lyčių lygybės“ savivaldybės biudžeto. Tai gali apimti šaligatvių pločio, gatvių baldų, gatvių apšvietimo ar net apželdinimo „permąstymą“.

Rolland požiūris grindžiamas Vyriausiosios lygybės tarybos pastebėjimais: 25 % moterų teigia, kad gatvėje jaučia baimę, o 99 % iš jų bent kartą gyvenime yra nukentėjusios nuo seksistinio komentaro ar veiksmo.

Nustačius šiuos faktus, socialistų išvada aiški: jei moterys bijo gatvėje arba patiria bet kokio pobūdžio išpuolius, taip yra dėl seksizmo, ir tik „LGBTQIA+ žmonių“ parengtas planas gali padėti rasti tinkamus sprendimus, kurie apima ne baudimą už nusikalstamą elgesį, o miesto erdvės pertvarkymą. Kaltas turi būti miestas ir jo patriarchalinė organizacija – ne atskiri asmenys.

Tai nėra nauja mada. Dar 2017 m. Caroline de Haas, gėjų aktyvistė, kolektyvo „Osez le féminisme“ įkūrėja ir kandidatė Paryžiaus įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimuose, pasiūlė „praplatinti šaligatvius“ ir pagerinti viešąjį apšvietimą, kad būtų galima kovoti su priekabiavimu, kurį patiria moterys šiauriniuose Paryžiaus rajonuose – ten, kur imigrantų populiacija yra didžiausia.

Grenoblio žaliųjų partijos meras Éricas Piolle'is pasiūlė išbandyti „lyčiai neutralias“ žaidimų aikšteles, kad mergaitėms būtų lengviau ir kad jos mokykloje nebūtų atskirtos nuo kitų lyčių, nes tai laikoma galimo smurto šaltiniu. Strasbūre žaliųjų partijos merė Jeanne Barseghian užsimojo aprūpinti vaikus išmaniomis liemenėmis, kad būtų galima nustatyti, ar berniukai pernelyg dažnai naudojasi mokyklos teritorija, ir taip, pasak jos komandos, „užkirsti kelią seksualiniam ir lyčių smurtui mokyklose“.

Neatsitiktinai šie abejotini eksperimentai vykdomi miestuose, kuriuose gyvena daug imigrantų ir yra didelis nusikalstamumas. Kova su gatvės seksizmu turi vieną didelį privalumą: ji padeda išvengti tikrojo blogio įvardijimo ir tikrųjų kaltininkų nustatymo. Kairiųjų nuomone, tai ne nusikalstamumo, o seksizmo klausimas: moterų ir homoseksualų aplinkos blogėjimas niekaip nesusijęs su imigracija, nes kaltais gali būti pripažinti tik seksistai. Jau kelerius metus tik Nacionalinis susivienijimas (RN) nurodo į imigracijos ir padažnėjusių išpuolių prieš homoseksualus ryšį. Šiuo požiūriu ypač simboliškas yra pavežėjimo paslaugų sektorius tiek Paryžiuje, tiek provincijose. Keliose bylose „Uber“ vairuotojai buvo apkaltinti išpuoliais prieš homoseksualus. Didžioji dauguma vairuotojų yra samdomi iš arabų musulmonų bendruomenių, kurioms viešas homoseksualumo demonstravimas yra netoleruotinas.

Versta iš Europeanconservative.com