Almantas Stankūnas. Vokietijos verslas skęsta

Per Vokietiją ritasi pramonės įmonių iškėlimo ir bankrotų banga. Kodėl tylima apie esmines priežastis?

Buvo skelbiama apie Volkswagen koncerno planus iškelti visas savo gamyklas iš Vokietijos. Įvertinus tokio žingsnio poveikį Vokietijos ekonomikai, kuris tiesiogiai atsilieptų ir didžiuliam VW koncerno tiekėjų tinklui, darosi akivaizdu, kad virš Vokietijos ir tuo pačiu visos ES ekonomikos kaupiasi tamsūs debesys.

Apie naujus pramonės įmonių, įskaitant turinčių ilgametę istoriją, bankrotus Vokietijoje pranešama vos ne kasdien. Įdedu keletą nuorodų (žemiau), tik, deja, Verslo žiniose tie pranešimai tik prenumeratoriams – plačiajai publikai nėra reikalo apie tai daugiau žinoti.

Taip pat įkeliu nuorodą, vėlgi skirtą tik prenumeratoriams, apie prasidėjusias politines diskusijas Vokietijoje dėl pramonės gelbėjimo plano.

Keletas citatų:

„Vokietijos ekonomika jau penkerius metus stagnuoja. Šalies pramonės konkurencingumas susiduria su rimtais iššūkiais, trūksta ir politinės lyderystės, ir drąsių sprendimų.

….

„Kartu su D. Trumpo pergale pasitikėjimas šalies ekonomika greičiausiai smuks. Dėl to ūkio susitraukimas ketvirtąjį ketvirtį tampa vis labiau tikėtinas.“

…

„Per pastaruosius penkerius metus pramonė prarado konkurencingumą dėl daugelio veiksnių, įskaitant didelius mokesčius, milžiniškas pramonės energijos sąnaudas, automobilių gamintojų dekarbonizacijos problemas, mažėjantį darbingo amžiaus gyventojų skaičių ir patiriamą didelę konkurenciją iš Kinijos.“

…

„Pastaruosius penkerius metus ekonomika stagnuoja, o Vokietijos istorijoje tai yra kažkas neįprasto. Taigi, sakyčiau, kad situacija yra bloga“, – teigia Timas Wollmershaeuseris, šalies ekonomikos instituto „Ifo“ Makroekonomikos ir apklausų centro direktorius.

Pramonės gamyba šiandien yra 12 proc. mažesnė nei 2019 m. Užimtumas šiame sektoriuje taip pat mažėja, nes įmonės persikelia į kitas šalis, kuriose energijos ir gamybos sąnaudos yra mažesnės.“

Toliau tekste rašoma apie tai, kad pramonė per daug naudoja energijos. Tačiau juk JAV ir ypač Kinijoje tokia pati pramonė greičiausiai naudoja dar daugiau energijos.

Todėl gal problema ne energijos kiekis, bet žaliasis kursas, kuris žymiai padidino energijos kainas? Sarkastiškai skamba pranešimo apie vienos įmonės bankrotą antraštėje paminėjimas, kad nepadėjo ir saulės baterijos. Tačiau „šv.“ žaliojo kurso karvė pranešime neliečiama.

Išreiškiamas rūpestis dėl brangios darbo jėgos. Tai pasirodo „inžinierių“ ir kitų „darbštuolių“ masinė imigracija iš egzotiškų šalių irgi nepadėjo? Gal tikra problema yra papildoma našta ekonomikai mokant dosnias socialines išmokas nedirbantiems imigrantams ir kiti neigiami masinės imigracijos sukelti veiksniai?

Minimi ir p. A. Merkel įvesti skolinimosi limitai, kurių panaikinimui reikia 2/3 parlamento balsų. Tačiau nutylima, kad be AfD paramos toks balsų skaičius greičiausiai bus neįmanomas.

D. Trampo atėjimas JAV ir priešlaikiniai rinkimai Vokietijoje gali būti lemiami visos ES raidai. Situacija gali kritiškai komplikuotis jeigu Vokietijoje ir ES sprendimus priimantys politikai nepripažins klydę iki religinio statuso iškėlę žaliąją politiką, visokius verslo tvarumus ir valstybių sienų atlapojimą ekonominiams valkatoms.

Netikiu, kad nauja Lietuvos Vyriausybė ir Seimas yra pajėgūs atmesti tas naująsias religijas, kol to nepadarys ES politiniai lyderiai, tačiau vis tiek privalome visaip skatinti juos tai padaryti.