Pareiškimas dėl valstybinės kalbos statuso

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Kopijos:

JE  Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai 

Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai. Teisės grupės vadovei  Jūratei Šovienei 

Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai. Švietimo, mokslo ir kultūros grupės  vadovei 

Jolantai Karpavičienei 

Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui. Vidaus politikos grupės vadovui Povilui Mačiuliui 

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ, VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ, MOKSLININKŲ IR KULTŪROS DARBUOTOJŲ PAREIŠKIMAS

2021 m. gruodžio 21 d.

Dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečio asmens dokumentuose  įstatymo

 2021 m. gruodžio 21 dieną Lietuvos Respublikos Seimas planuoja balsuoti dėl asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose įstatymų projektų. Seimui yra teikiami du projektai: 

Projektas  Nr. XIIIP-471,  kurio pagrindinė nuostata yra asmenvardį rašyti valstybine lietuvių kalba pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o kitame asmens dokumento puslapyje Lietuvos piliečiui pageidaujant leisti įrašyti asmenvardį kitomis kalbomis.

Projektas Nr. XIIIP-535(2), kurio pagrindinė nuostata yra leisti asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant lotynišką raidyną, jei Lietuvos pilietis yra kitos nei lietuvių tautybės, jei turi kitos valstybės išduotą dokumentą, kur jo arba jo prosenelio asmenvardis buvo užrašytas atitinkama valstybine kalba.

Dėl projekto Nr. XIIIP-471

Atkreipiame dėmesį, kad projektas Nr. XIIIP-471, kurį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti, sudaro sąlygas nelietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis neišstumiant pagrindinio įrašo valstybine kalba, o tai reiškia, nesiaurinant valstybinės lietuvių kalbos vartojimo srities. Šis projektas atitinka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą piliečių įstatymo leidybos iniciatyvos teisę bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais 2015 m. Seimui privaloma tvarka svarstyti pateiktas įstatymų pataisas, siūlančias asmenvardžius nevalstybine kalba rašyti kitame paso puslapyje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje. Tokia praktika yra jau pasiteisinusi, nes jau 25 metus sėkmingai veikia kaimyninėje Latvijoje.

Dėl projekto XIIIP-535(2)

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) 2014 m. vasario 27 d. sprendime išaiškino ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente. Citata: „<…> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti<…>“. 

Be to, minėtame sprendime KT konstatavo: „<…> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). 

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, jog Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų. Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <…>“

Pažymėtina, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) Lietuvos Respublikos Seimo Tesės ir teisėtvarkos komiteto prašymu 2021 m. spalio 28 d. posėdyje vertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomas vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto XIIIP 535  papildomas išimtis, kuriomis būtų išplėstos šiuo metu galiojančios VLKK patvirtintos išimtys, suteikiančios teisę  Lietuvos piliečiams oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine kalba.  Minėtame posėdyje VLKK nepritarė Vyriausybės siūlomoms papildomoms išimtims, tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021 gruodžio 17 d. posėdyje nusprendė nepaisyti VLKK  išvados, supažindinimą posėdžio dalyvių su šia VLKK išvada pavadinęs atsižvelgimu į ją, t.y., tinkamu šios išvados įvertinimu.  Tokiu būdu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas stojo į atvirą priešpriešą su specialias profesines žinias turinčia asmenų institucija VLKK, kuriai atstovauja profesionalūs kalbininkai – lietuvių kalbos specialistai  ir Lietuvos visuomenės dauguma, kuria remiantis valstybinis lietuvių kalbos  statusas buvo įtvirtintas 1990 m. kovo 11 d. Laikinajame Pagrindiniame įstatyme    ir  Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri buvo priimta 1992 m., spalio 25 d. referendume. 

Siūlydamas Seimo nariams projektą XIIIP-471 atmesti, o pritarti projektui XIIIP-535(2) neatsižvelgiant į VLKK  išvadas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas sukūrė prielaidas Lietuvos visuomenės susipriešinimui. Projekto XIIIP – 535(2) nuostatos pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir diskriminuoja Lietuvos piliečius tautybės pagrindu žmogaus teisių požiūriu: jis pažeidžia Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises, nes Projektu numatoma asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant tik lotynišką raidyną, tačiau tai paneigia nelotyniškus rašmenis turinčių kitų tautinių grupių galimybes ir teises taip pat reikalauti analogiškų teisių ir sau.

Kita vertus, nuostata asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant lotynišką raidyną, jei Lietuvos pilietis turi kitos valstybės išduotą dokumentą, kur jo arba jo prosenelio asmenvardis buvo užrašytas atitinkama valstybine kalba, gali reikšti  anksčiau buvusių okupacinių valdžių išduotų dokumentų pripažinimą, tuo pačiu  būtų įtvirtinamas ir okupacijos teisėtumas.

 Tokia nuostata kelią atvirą grėsmę Lietuvos valstybingumui ir jos teritoriniam vientisumui, nes jeigu Lietuvoje bus įtvirtintas dvigubos ar trigubos pilietybės institutas (o tokios iniciatyvos neatsitiktinai yra nuolat keliamos),  priėmus panašias įstatymo pataisas bus pripažinta minėtų asmenų teisė net tik į kitos valstybės jiems suteiktą vardą ir pavardę, bet ir teisę į kitos valstybės pilietybę. Pažymėtina, kad tokių Lietuvos piliečių mūsų šalyje yra šimtai tūkstančių. Neabejotina, jog tuo atveju svetimų valstybių įtaka dvi ar kelias pilietybes turintiems piliečiams priimant mūsų valstybėje svarbiausius sprendimus, įskaitant karšto apsaugą, objektyviai išaugs net kelis kartus. O tai reiškia, kad projektas Nr. XIIIP- 535 kelią grėsmę mūsų šalies nacionaliniam saugumui.

Atsižvelgdami į tai, raginame Lietuvos  Respublikos Seimo narius atmesti įstatymo projektą XIIIP-535(2)  ir pritarti projektui  XIIIP-471, kuris labiausia atitinka Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir lietuvių Tautos ir visų Lietuvoje  gyvenančių  tautų interesams.

Pareiškimą pasirašo:

Asociacija „Talka kalbai ir Tautai“ Mindaugas Karalius

Lietuvos žmogaus teisių asociacija Vytautas Budnikas

Lietuvos Helsinkio grupė Aurelija Kuzmaitė 

Piliečių gynybos paramos fondas Stasys Kaušinis

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija Romualdas Povilaitis

Lietuvos nacionalinės vartotoju federacija Alvita Armanavičienė 

LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrija Vilija Turienė

Lietuvių etninės kultūros draugija Dalia Urbanavičienė

ALFONSAS  VAIŠVILA, PETRAS PLUMPA, VYTAUTAS RADŽVILAS, KRESCENCIJUS STOŠKUS, MINDAUGAS PETRAS BLOZNELIS, ARTŪRAS JUDŽENTIS, JONAS IVOŠKA, LINAS V. MEDELIS, JONAS JASAITIS, EUGENIJUS ARVYDAS JANULAITIS, LEONAS MILČIUS, BRONIUS GENZELIS, ALMANTAS STANKŪNAS,VLADAS KANČAUSKAS, KĘSTUTIS DUBNIKAS, VYTAUTAS RUBAVIČIUS, VYTAUTAS DAUJOTIS, DONATAS STAKIŠAITIS, DAIVA JAKUBONIENĖ, ALBERTAS ŽOSTAUTAS, VYTAUTAS KARČIAUSKAS, SAULIUS  ARLAUSKAS, JŪRATĖ LAUČIŪTĖ, RENATA ŠERELYTĖ, LAISVŪNAS ŠOPAUSKAS, KAZIMIERAS ŽUPERKA, GEDIMINAS STORPIRŠTIS, RYTIS SALADŽIUS, DALIUS SERAFINAS, ROBERTAS GRIGAS, RIMVYDAS STANKEVIČIUS, JUOZAS SKIRIUS, ERIKA DRUNGYTĖ, GIEDRIUS ARBAČIAUSKAS, VYTAUTAS SINICA, ARAS ŽVIRBLYS, DAINIUS RAZAUSKAS, ALDONAS PUPKIS, JŪRATĖ MARKEVIČIENĖ, AURELIJA STANCIKIENĖ, DALIUS STANCIKAS, NARCIZAS LIUDVIKAS RASIMAS, BRONIUS MAKAUSKAS.