Justas Stankevičius. „Black Lives Matter“ gavo 10.6 milijardų – kas toliau?

  

„Black Lives Matter“ – save progresyviu laikantis judėjimas, kuris teigia, jog kovoja prieš sisteminį rasizmą bei už juodaodžių teises JAV ir Vakaruose. Tačiau ši „kova“ kaip taisyklė pasireiškia per riaušes, atviru priešiškumu rinkos ekonomikai, nusistovėjusiai Vakarų valstybių santvarkai, bei žinoma - policijos institucijoms. Šis judėjimas manipuliuoja visuomene taip, tarsi viena jos grupė nusipelno privilegijų tik dėl odos spalvos, o ne dėl pastangų. Todėl „Black Lives Matter“ kova už juodaodžių teises yra tiek pat efektyvi, kaip komunistų partijų kova dėl darbininkų klasės gerovės, kurios metu paprasti žmonės ir buvo labiausiai išnaudojami brutalių totalitarinių sistemų. Paralelė tarp komunistų partijos ir „Black Lives Matter“ nėra atsitiktinė, ar tuo labiau perdėta. Šio judėjimo įkūrėjai ir svarbiausi asmenys patys save laiko marksistais. 

Alicia Garza: mes esame apmokyti marksistai

    Ši „Black Lives Matter“ įkūrėja 2015 m. interviu teigė, kad ji bei jos aplinka yra „apmokyti  marksistai“. „The movement for Black Lives Matter“ savo oficialiame puslapyje pabrėžia, jog „esame nusistatę prieš kapitalizmą. Mes tikime ir suprantame, kad juodaodžiai niekada nepasieks išsilaisvinimo šioje globalioje rasistinėje kapitalistinėje sistemoje“. Nepaisant to, jog judėjimas neatsako, kodėl tiki, jog marksistinėje visuomenėje rasinių mažumų teisės bus geriau atstovaujamos, judėjimas akivaizdžiai parodo savo veidmainystę priimdamas milžiniškas dotacijas iš vadinamų didžiųjų technologinių korporacijų (angl. Big tech). 

Ką judėjimo lyderiai veikia su aukomis? 

    Judėjimo lyderiai atvirai deklaruojantys esantys marksistai priima paramą iš pagrindinių kapitalistinių organizacijų, tokių kaip „Apple“, kuri yra turėjusi ne vieną skandalą dėl blogų darbo sąlygų Kinijos fabrikuose. 

Pasak Jungtinių Valstijų teisingumo departamento Tyree Conyers-Page, asmuo, valdantis vieną iš oficialių „Black Lives Matter“ puslapių sukūrė „Facebook“ paskyrą „Black Lives Matter of Greater Atlanta“ tam, kad pasisavintų 450,000$ suaukotų pinigų sumą. Nepaisant to, kad žmonės tikrai neaukojo minėto asmens privačiam gyvenimui, šitie pinigai sąmoningai nebuvo apmokestinti mokesčiais. Žinoma, tam įtakos galėjo turėti judėjimo filosofija nusistačiusi prieš visas valdžios institucijas. 

Tuo tarpu „Black Lives Matter“ kalėjimo reformos komandos pirmininkė (angl. Chaired)  Patrisse Khan-Cullors save apibūdinanti kaip „marksiste“ išleido beveik 26,000$ privatiems susitikimams prabangiame paplūdimio kurorte Malibu, Kalifornijoje 2019 metais. Be to, ši tikroji marksistė, kuri kovoja prieš kapitalizmą, yra nusipirkusi net 4 namus JAV, kurių bendra vertė yra 3,2 milijonų JAV dolerių. Smalsi detalė, jog „Facebook“ draudė dalintis New York Post straipsniu apie minėtos „Black Lives Matter“ vienos iš įkūrėjų nekilnojamojo turto pirkimus JAV. Tokia finansinė migla egzistavo ir anksčiau. „Daily Caller New Foundation“ teigia, kad 2019 m. birželį „BLM Global Network“ išleido 4,5 mln. JAV dolerių konsultantams, kelionėms ir aukoms savo darbuotojams nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio. 

Beje, šis judėjimas dirba ir su Kinijos komunistų partija (išsamiau čia). Kitaip tariant, „Black Lives Matter“ dirba su visomis pusėmis, kurios turi ką nors pasiūlyti jų ekonominei gerovei. 

Ideologinis ciniškumas

    „Black Lives Matter“ judėjimas nekelia objektyviai svarbių klausimų apie karo prieš narkotikus politiką, kurio eigoje daugybė juodaodžių atsiduria kalėjimuose ir priklausomybėse nuo narkotinių medžiagų. Tai lemia ideologinis ciniškumas – „dirbama“ tose srityse, kurios neša pelną: judėjimas, save vadinantis marksistiniu, atvirai priima lėšas iš didelių korporacijų (kelių iš jų sąrašas čia), kurios niekaip nesiderina su minėto judėjimo deklaruojama ideologija. 

Šiam judėjimui prijaučiančių asmenų, kurių  yra ir Lietuvoje (pvz: laisvės partijos Aušrinė Armonaitė), galime paklausti kelių klausimų. Pirma, kaip „Black Lives Matter“ judėjimas gauna tiek daug kapitalizmo generuojamų lėšų, jei egzistuoja stiprus sisteminis rasizmas ir juodaodžiai yra opresuojami Vakarų kultūros? Antra, kur yra klasikinio marksizmo (klasių kovos) perspektyva? Žvelgiant iš klasių kovos perspektyvos, nėra draudžiama tiek baltaodžiams, tiek juodaodžiams susijungti į kovą prieš Wall Street‘ą. Vietoj to, judėjimo atstovai remiasi markstistine postkolonializmo teorija taip parodantys, jog patys turi labai daug neapykantos baltaodžiams („All lives matter“ socialinis eksperimentas).

Galų gale ironiškiausias momentas yra tai, jog „Black Lives Matter“ judėjimas šiemet buvo nominuotas Nobelio taikos premija. Ar degantys miestai, infostruktūros griovimas tikrai kuria taiką ir santarvę?

Kas laukia toliau?

    Tokia didelė pinigų suma judėjimui leis laisvai steigti nevyriausybines organizacijas, papirkinėti politikus priimant palankius įstatymus, finansuoti medijų kanalus skleidžiant savąsias tiesas bei samdyti riaušininkus – provokatorius, kurie sudaro pretekstus, įgyvendinti judėjimo politinius tikslus (policijos finansavimo sumažinimas JAV ir kt.). Visa tai „Black Lives Matter“ judėjimui sukurs svarbią vietą galios dinamikoje.