Visuomenininkai: turime stabdyti valstybei žalingą Klaipėdos uosto pertvarką

portofklaipeda.lt nuotrauka

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui,

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui,

Lietuvos Respublikos Prezidentui Jo Ekscelencijai dr. Gitanui Nausėdai

KREIPIMASIS

 DĖL VĮ KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO DIREKCIJOS STATUSO 

PAKEITIMO Į AKCINĘ BENDROVĘ

2019-10-25

Klaipėda

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra strategiškai svarbus objektas Lietuvos Respublikoje, reikalaujantis nacionalinės apsaugos nuo priešingų valstybių veiklos, žalingų interesų, nesąžiningos ekonominės konkurencijos, privačių uosto įmonių interesų, kurie ne visada sutampa su Lietuvos saugumo ir ekonomikos principais ir, žinoma, globalinių iššūkių. Šio valstybinio ekonominio vieneto veikla skatina Lietuvos ūkio augimą, užtikrina darnią plėtrą, sukuria nemažai darbo vietų, kelia valstybinio našaus sektoriaus prestižą, ir garantuoja atviros ir veržlios prekybos su pasauliu šalies įvaizdį. Svarbu, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) rengia uosto strateginius planus, projektus, stato, naudoja uosto infrastruktūrą, užtikrina saugią laivybą uoste, naudoja ir valdo valstybės nuosavybę, nuomoja uosto žemę ir renka rinkliavas iš laivų. Susisiekimo ministerijai pavaldi įstaiga užtikrina gausias pajamas valstybei: pagal 2018 m. duomenis uosto direkcijos pajamos sudarė 88 % uosto rinkliavų ir 12 % žemės nuomos. Šios pajamos yra nuolatos augančios ir gausiausios tarp valstybinių įmonių. KVJUD skirtos lėšos į darnią Klaipėdos miesto plėtrą 2000-2018 m. sudarė 89,22 mln. eurų, t.y., 14 % nuo viso Uosto direkcijos pelno 2005-2018 m. Klaipėdos uosto reikšmė valstybei yra neišmatuojama: sukurta 58 tūkst. darbo vietų, 593 mln. eurų pervesta į savivaldybių ir valstybės biudžetus, sumokėta 9,27 % visų sumokėtų mokesčių Lietuvoje ir uosto veikla, kontroliuojama KVJUD, sukuria 6,24  % viso šalies BVP. Tokia KVJUD veikla stiprina Lietuvos valstybinį sektorių, kuris yra vienas iš stipriausių Skandinavijos regiono šalyse.

Anksčiau vykdytos valstybinio sektoriaus reformos primena blogą ir karčią patirtį, dėl kurios Lietuvos valstybės ekonomika prarado dalį stipraus valstybinio sektoriaus, neteko reikšmingos dalies Lietuvos ekonomikos potencialo augimo. Sunaikinti Lietuvos prekybos, žvejybos laivynai ir susietos jūrinės įmonės, dėl ko 34 tūkst. žmonių prarado darbą. Taip pat nevykusiai buvo vykdomas Šventosios uosto atstatymas, kuris atnešė nemažus nuostolius šalies finansiniams ištekliams, o atkurtas Šventosios uostas galėtų turėti didžiulę reikšmę visai Vakarų Lietuvos regiono ekonomikai ir ūkio potencialo augimui. Pertvarkant Lietuvos dujų ūkį, šalies gyventojai patyrė 5 mlrd. litų nuostolį, jau nekalbant apie LEO LT įmonės pertvarką ir t.t...

Atsižvelgiant į tai, pelningiausia valstybės įmonė ir skaidriausiai dirbanti visoje Europos Sąjungoje neturi būti reformuojama, nes pertvarkant šią įmonę, valstybinis sektorius susilpnės, valstybė neteks dalies pajamų, valstybės įtaka į šalies jūrinį saugumą ir ekonomiką sumažės, sumažės valstybės įtaka miesto infrastruktūrinių ir kultūrinių projektų vykdymui, gali kilti korupcinės apraiškos, valdant ir keičiant valstybinį turtą. KVJUD pavertimas į akcinę bendrovę yra šalies valstybinio sektoriaus menkinimas. Mes nepritariame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reformoms ir pasisakome prieš VĮ KVJUD pavertimą į akcinę bendrovę. Tokia nuomonę išsako Lietuvos jūrinė bendruomenė. 

Prašome įsikaustyti į mūsų nuomonę, galimas neigiamas pasekmes Lietuvai ir nepritari iniciatyvai VĮ KVJUD reformai į akcinę bendrovę. 

Pasirašo:

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža

Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius

Asociacijos „Jūros veteranai“ pirmininkas Vytautas Petrulis

Lietuvos Piliečių sąjungos pirmininkas Dionyzas Varkalis

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas Benas Volodzka