Vytautas Sinica. „Nausėda labai skiriasi nuo Grybauskaitės“

D. Pipo (DELFI) nuotrauka 

Dalinamės su skaitytojais vieno iš didžiausių Baltarusijos opozicijos portalų, Rusijoje uždrausto Charter97 pokalbiu su politologu Vytautu Sinica apie prezidento Gitano Nausėdos kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

- Kaip Jūs vertinate Gitanos Nausėdos kalbą Jungtinėse Tautose?

- Nors G. Nausėda labai skiriasi nuo D. Grybauskaitės, sakyčiau, kad pagrindinė žinia Prezidento kalboje buvo tęstinumas. Lietuvos pozicija nesikeičia dėl Rusijos, nesikeičia dėl aplinkosaugos, nesikeičia dėl tarptautinio bendradarbiavimo, įsitraukimo į taikos palaikymo misijas ir eilės kitų klausimų. Žinoma, pasakyti, kad viskas lieka kaip buvę, menka naujiena, tačiau naujam valstybės vadovui tą padaryti svarbu.  

Daug įdomesnis ir reikšmingesnis pasirodė akivaizdus įspėjimas Vakarų partneriams nesileisti į flirtą su Rusija. Įžvalgesni politikos ekspertai jau senokai kalba apie tai, kad Vakarų Europos šalys įvairiais būdais rodo norą su Rusija kurti pragmatinius santykius. 

Pasirinkęs istorinę paralelę, Nausėda pasiekė du tikslus. Pirma, priminė tikrai ne visiems mūsų partneriams suprantamą principinę lygybę tarp komunizmo ir nacizmo, jų nusikaltimų, jų suokalbį ir Vidurio Europos dalybas prieš tampant priešais. Antra, šia paralele labai vaizdžiai pasakyta, kad Lietuva bijo Molotovo-Ribentropo pakto pakartojimo šiuolaikinėmis formomis. Iš tiesų bijo ar bent turėtų bijoti, stebėdami ES lyderių retoriką, Nord Stream projektus ir antiamerikietiškas laikysenas. 

Bent man ši žinia Nausėdos kalboje atrodė aiški ir pati vertingiausia jos dalis. Rusija ne veltui pasipiktino. Manau, kad pasipiktins ir dalis politikų bei inteligentijos Vakaruose. 

Tačiau čia turime principinį skirtumą nuo ankstesnės prezidentės: jeigu ji nuolatos kritiką kreipė į Rusiją, kuri savo esme yra imperinė, agresyvi, o tai akivaizdu ir tikrai nepasikeis, tai Nausėda subtiliai kabina tuos, kurie iš tiesų atsakingi už Rusijos drąsą – Vakarus ir jų nuolaidžiavimo tendencijas. Tai daug sąžiningesnis ir konstruktyvesnis kalbėjimas. 

- Kokios, Jūsų manymu, buvo Nausėdos kalbos pagrindiniai akcentai?

- Kalboje buvo keturios pagrindinės temos ir tuo pačiu keturi akcentai. Pirmas ir svarbiausias, jau aptartasis apie Rusiją ir Vakarų flirtą su ja. Kita monetos pusė – pačios Lietuvos neblėstantis solidarumas su Rusijos okupuojamomis šalimis. Antra, parama tarptautiniam bendradarbiavimui, natūrali ir suprantama visoms mažosioms šalims, įskaitant Lietuvą. Taisyklės ir susitarimai bent iš dalies saugo mažąsias šalis nuo plikų galios santykių. Trečia, teisingumas ir žmogaus teisės. Ketvirta, kova su skurdu, atskirtimi ir klimato kaita. 

Akivaizdu, kad šiemet dėka G. Thunberg teatrališko pasirodymo, o taip pat ir pačios JT darbotvarkės, klimato kaita buvo svarbiausias ir daugiausiai dėmesio sulaukęs klausimas. Lietuvos prezidentas šiuo klausimu akcentavo perėjimą prie atsinaujinančios energetikos, biokurą ir žiedinę (beatliekinę) ekonomiką. Negalima nepastebėti, kad klimato kaita spėjusi tapti vienu iš klausimų, kuriais egzistuoja vienas teisingas kalbėjimas ir visi jo laikosi. Tačiau labai svarbu, kaip tai daroma. Imponuoja realistiniai, konstruktyvūs prezidento akcentai (žiedinė ekonomika), kuriuos galima realizuoti ir nežlugdant nacionalinės ekonomikos, ko reikalauja kai kurie pasaulio gelbėtojai nuo klimato kaitos. 

Kita vertus, labai pasigedau vieno banalaus fakto konstatavimo – šalys kaip Lietuva gali nors ir visos tapti rezervatais, jų pastangos absoliučiai nieko nepakeis globaliu mastu, kol didžiausi pasaulyje pramoniniai teršėjai, visų pirma Kinija, neįsipareigos tiems patiems taršos mažinimo tikslams. Nesmagu, gal kam atsibodę, tačiau būtina tą kartoti, jeigu apskritai keliame sau tokius tikslus. Mažosios šalys turi rūpintis savo aplinkos apsauga, miškų ir kitų natūralių buveinių išlikimu ir prezidentas Lietuvoje jau yra apie tai pasisakęs. Tačiau negalima pasiduoti apsigaudinėjimui, kad mažosios šalys gali spręsti globalų CO2 emisijos augimą. Lietuva rodo puikius rezultatus atsinaujinančios energetikos srityje, yra tarp pirmaujančių ES. Tai tikrai suteikia teisę kalbėti apie kitų atsakomybę. Tikiuosi, Prezidentas dar prabils šiuo klausimu. 

- Ar jis savo kalboje mini tuos tikslus išorės ir vidaus politikoje, kurios ketina pasiekti ir įgyvendinti?

- Būtų labai keista pasauliui transliuoti žinią, kuri prieštarautų tavo paties planuojamai politinei linijai. Manau, kad užsienio politikos gairės išlieka tos pačios – griežta principinė laikysena Rusijos atžvilgiu, bendradarbiavimas su NATO ir ypač JAV (Nausėda pakvietė į Lietuvą Trumpą ir pritarė jam dėl nacionalinių valstybių ateities ir patriotizmo svarbos), indėlis į tarptautines taikos misijas. 

Vidaus politika nebuvo šios kalbos ar pačios asamblėjos klausimas, tačiau galima nesunkiai pastebėti besikartojantį Nausėdos akcentą – gerovės valstybę.  Nausėda sako: „mūsų bendros pastangos siekti saugumo ir teisingumo sudaro sąlygas kovai su skurdu, pajamų nelygybe, socialine atskirtimi bei klimato krize“. Niekas kalboje ar jos kontekste nereikalauja kalbėti apie skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Tačiau Nausėda šiuos dalykus pamini savo iniciatyva. Manau, tai darbotvarkės dalis, kurią jis nori nuosekliai akcentuoti tiek vidaus, tiek užsienio auditorijai. Ar tai virs darbais, atsižvelgiant į ribotas prezidento galias vidaus politikoje, pamatysime.