TS-LKD prezidiumas nurodė frakcijos nariams nepalaikyti pataisų prieš vaikų atiminėjimą

propatria.lt nuotr.

Antradienio vakaro posėdžio metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas nusprendė, kad TS-LKD frakcijos nariai turi laikytis „vieningos pozicijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų atžvilgiu ir nepritarti Seimo svarstymui pateiktoms pataisoms, kuriomis siūloma keisti Dovilės Šakalienės inicijuotą vadinamąjį vaikų atiminėjimo įstatymą. Šis prezidiumo nutarimas patvirtintas 14-ai narių balsavus „už“, vienam (R. Dagiui) – „prieš“.

„TS-LKD frakcija neturėtų palaikyti M. Puidoko ir Seimo narių grupės pateiktų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų, kurios įteisintų teisę smurtauti prieš vaikus ar kitaip iškreiptų dabar galiojantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, o pasirašiusiesiems po minėtomis pataisomis – parašus atsiimti“, – rašoma prezidiumo sprendime.

Vaikų atiminėjimo įstatymo pataisas buvo pasirašę ir trys konservatoriai Rimantas Dagys, Irena Haase bei Sergėjus Jovaiša. Pastarieji du, teigdami, kad tinkamai nesuprato pasirašytos iniciatyvos prasmės, savo parašus jau atsiėmė.

Savo ruožtu, reaguodamas į viešumoje pasirodžiusį TS-LKD prezidiumo nurodymą, Rimantas Dagys pareiškė, kad, nepaisant partijos vadovybės ultimatumo, savo parašo tikrai neatsiims. R. Dagys taip pat patikino, kad nesutinka su partijos pirmininko G. Landsbergio aiškinimu, kad jis „buvo suklaidintas“ bei reziumuodamas teigė aiškiai suprantantis, kokią iniciatyvą ir kodėl jis pasirašė.

Reaguodamas į susidariusią situaciją, vakar TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis išplatino partijos nariams skirtą laišką. Paviešintame laiške G. Landsbergis pabrėžia, kad TS-LKD frakcija „neturėtų palaikyti“ jokių vaikų atiminėjimo įstatymo pataisų, kurios „įteisintų teisę smurtauti prieš vaikus ar kitaip iškreiptų dabar galiojantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą“.

Laiške partiečiams nurodoma, kad TS-LKD turi „pasisakyti prieš faktais nepagrįstą visuomenės gąsdinimą dėl tariamo masinio vaikų atiminėjimo iš šeimų“. G. Landsbergis jame pažymi, kad dabartinį vaikų atiminėjimą įgalinančios „smurto“ sąvokos keisti nereikia – esą ydingas ne pats įstatymas, bet jo įgyvendinimas.

Rimantas Dagys „užregistravo kontraversiškas pataisas, kurios, anot ekspertų, vėl įteisintų smurtą prieš vaikus“, – neįvardindamas jokių konkrečių ekspertų ir nepateikdamas jokių konkrečių argumentų, grindžiančių teiginį, kad registruotos pataisos įteisintų smurtą prieš vaikus, aiškino G. Landsbergis.

Šiandien R. Dagys išplatino laišką, kuriame nurodė ir savąjį susidariusios situacijos vertinimą:

PASIRINKIMAS LAUKIA VISŲ

Vis labiau kaista diskusija dėl galimų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų. Susiduria du aiškūs požiūriai ir esminiai vertybiniai pasirinkimai.

Vienoje pusėje – realių įvykių įbaugintos Lietuvos šeimos, nenorinčios diržu auklėti savo vaikų, bet norinčios būti išgirstos. Joms baisu kai valstybė pirmai progai pasitaikius – už menkiausią pastabą, nesugebėjimą užtikrinti aukštų pragyvenimo standartų, įvykus menkiausiam nesusipratimui šeimoje ar nepagrįstai paskundus kaimynui – gali atimti jų vaikus ar bent grasinti tai padaryti. Gaila, bet tėvus puola ne tik vaikų paėmimu suinteresuotos organizacijos, bet ir liberali žiniasklaida bei Lietuvos šeimomis nepasitikintys visuomenės atstovai. Prieš sunerimusias šeimas naudojami ne argumentai, bet smerkimo ir niekinimo metodai, dažnai neleidžiant piliečiams net normaliai išdėstyti savo nuomonės.

Kitoje pusėje tie, kurie mano, kad geriau žino, ko reikia mūsų šeimoms. Jie nori primesti savo požiūrį ir sukurti vaikų atiminėjimo sistemą, leidžiančią tam tikroms interesų grupėms iš jos turėti vienokios ar kitokios naudos. Jie siekia sistemos, leidžiančios atimti vaikus už menkiausią nusižengimą, todėl karštligiškai priešinasi bet kokiai smurto apibrėžimo korekcijai. Jie neturi tam jokių rimtesnių teisinių argumentų, todėl renkasi kaltinimo ir etikečių oponentams klijavimo taktika. Jų pusėje visas propagandinis aparatas. Jie nori užtildyti sunerimusius tėvus.

Politikai šioje situacijoje turi rinktis, ar jie nori įsiklausyti į sunerimusių Lietuvos šeimų balsą ar spręsti problemą valdiškai – poįstatyminiais aktais, kurių ydingumas didžia dalimi ir sukėlė pagrįstą žmonių nerimą. Aš nuo pat pradžių pasirinkau būti silpnesniosios, bauginamos šeimos pusėje ir trauktis niekur nesiruošiu, todėl, kad tikiu, jog šis pasirinkimas yra vertybinis ir problema turi būti sprendžiama iš esmės, o ne tiesiog biurokratinėmis priemonėmis.

--

G. Landsbergio laišką TS-LKD partijos nariams galite rasti ČIA.

G. Landsbergio laiškas TS-LKD partijos nariams