Vytautas Budnikas: „Per vėlai pamatėme, kas darosi Vilniaus universitete“

www.respublika.lt

Kaistanti situacija Vilniaus universitete (VU) stebina jau ne tik bendruomenės narius. Neapsikentusios rektoriaus savivaliavimo, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos birželio 15 d. kreipėsi į VU Senatą siūlydamos pareikšti nepasitikėjimą VU rektoriumi Artūru Žukausku dėl jo priesaikos universitetui ar moralės normų pažeidimo, nederančio su rektoriaus pareigomis. Organizacijos įsitikinusios, kad profesoriaus Vytauto Radžvilo darbo vietos naikinimas tapo politizuotas, o tai tik įrodo, kad universitetas pamiršta savo misiją. Apie tai kalbamės su vienos iš kreipimąsi pasirašiusių organizacijų - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos - pirmininku Vytautu Budniku.

- Praėjo beveik mėnuo po jūsų kreipimosi į VU administraciją. Ar jau sulaukėte reakcijos, atsako?

- Ne, jokios reakcijos. Ir tai nestebina, matant, kaip kategoriškai administracijoje yra užimtos pozicijos. Nesileidžiama į diskusijas, nes administracija nemano, kad ką nors pažeidė. Tai rodo žmonių ideologinius įsitikinimus ir tam tikrų grupių interesus. Paprastai tokie dalykai daromi remiantis ne garbės principu, o interesais. Jeigu interesai labai stiprūs, bet kokie raginimai praranda prasmę. Tai jau pastebėjome. Matome sąsajas su Laisvosios rinkos institutu, o šios organizacijos ištakas žinome.

Tačiau, kiek mums žinoma, ne tik mes, bet ir kai kurie bendruomenės nariai laukia tam tikros datos, po kurios bus galima kreiptis į tarptautinę akademinę bendruomenę, Europos universitetus, siekiant informuoti apie tai, kas vyksta. Liko tik tokios poveikio priemonės - viešumas. Jomis ir naudosimės. Puikiai žinome, kad Vakarų Europos universitetuose tikrai nėra tokios praktikos - šalinti profesorius už pažiūras, kurios galbūt nėra labai liberalios.

- V. Radžvilo atvejis Lietuvoje - ne vienintelis. Universitetų savarankiškumas atveria galimybes tvarkytis vadovams kaip savame kieme?

- Lietuvoje tai jau įsišaknijo per daug giliai. Visuomenei metas susimąstyti. Atsimename atvejį, kai Kauno technologijos universitete panašiai vyko su dėstytojais, kol galiausia paaiškėjo, kad pats rektorius dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Tai patvirtino ne tik akademinės etikos komisija, bet ir teismas. Jeigu aukštosios mokyklos Lietuvoje patenka į tokių vadovų rankas, tai ko tada mokomi studentai?

Mes atvirai sakome, kad per vėlai pamatėme, kas darosi VU, nes tikėjome demokratiniais šūkiais apie savivaldą, o iš tiesų viduje buvo tvarkomi savi reikalai. Turbūt organizuojami finansiniai srautai, skirstomas finansavimas. Konstitucijoje įtvirtinta, kad mokslas yra dėstomas laisvai. O jeigu pradedama varžyti dėstymo laisvė, pirmiausia nukenčia studentai. Jie nesužino to, ką jiems reikėtų žinoti. Juk jie baigę universitetą taps diplomatais ir bus atsakingi už atstovavimą mūsų valstybei. Bet jeigu jie negaus pagrindų, kuriuos turėtų gauti, kokie jie bus mūsų valstybės interesų gynėjai? Tai svarbūs klausimai, parodantys, kad tai, kas vyksta VU, yra žala valstybei, o ne konkrečiam žmogui. Turime suprasti, kad tai yra visų mūsų viešasis interesas, turi susirūpinti visa visuomenė. Kalbame ne apie atskiro žmogaus gynimą. Jeigu nereaguosime, ateityje atsidursime aklavietėje.

- Savo savarankiškumu prisidengdami universitetai tikina, kad niekas neturi teisės kištis į jų organizacijos vidų, tačiau VU yra didžiausią valstybės dotaciją gaunantis universitetas, turintis įsipareigojimų valstybei, kurie įtvirtinti ir VU Statute?

- Universiteto statute įrašyta jo misija, kuri grindžiama atsakomybės Tautai ir Lietuvos valstybei principais. O Statutas yra įstatymas. Universitetų autonomija tapo ydinga, nes niekas iš šalies negali pastebėti tokių klaidų, kai pavyzdžiui, viduje nusižengiama Statutui. Tuomet mūsų valstybės lėšos, kurios skiriamos aukštajam mokslui ir valstybės propagavimui, gali būti naudojamos visai kitiems tikslams. Manome, visuomenė turi įgyti svertus įsikišti, kai akivaizdžiai matyti, kad įgyvendinama misija neatitinka tos, kuri nurodyta universiteto Statute.

Parengė Justina Gafurova.