Patvirtinta: rasti Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai
www.alkas.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai praneša, kad V...
https://www.propatria.lt/2018/06/patvirtinta-rasti-lietuvos-partizanu.html
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai praneša, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.
Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė sakė, kad centras jau kelis dešimtmečius ieškojo A. Ramanausko-Vanago palaikų.
Apie galimai užčiuoptą siūlo galą LGGRTC kartu su VU pranešė praėjusių metų gruodį. Tuomet skelbta, jog viso Našlaičių kapinėse galėjo būti palaidota per 2600 asmenų. Daugiausia tai buvo negyvi gimę kūdikiai, įvairiose ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, neatpažintų asmenų kūnai.
Dar 2017 m. pradžioje į LGGRTC kreipėsi asmuo, pateikęs informacijos apie čia užkasto artimo giminaičio galimą kapavietės vietą. Šis ir kiti liudijimai padėjo tiksliau nustatyti vieną iš šiose kapinėse esančių sušaudytų asmenų užkasimo vietų. Egzekucijų aukų užkasimo vietų paieška vykdyta kryptingai, prieš tai išanalizavus turimus archyvinius šaltinius.
VU archeologo doc. Gintauto Vėliaus teigimu, pradinis atliktų archeologinių tyrinėjimų tikslas buvo nustatyti, ar Našlaičių kapinėse buvo užkasami minėtu laikotarpiu Vilniuje mirties bausme nuteisti asmenys.
Pasak tyrėjų, tose pačiose kapinėse gali būti palaidota ir daugiau garsių Lietuvos partizanų, tarp jų – Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai.
Moksliniai tyrimai atliekami vykdant dar 2008 m. priimtą Seimo rezoliuciją dėl Laisvės kovų dalyvių palaikų užkasimo vietų nustatymo ir tinkamo sutvarkymo.
A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Trumpa Adolfo Ramanausko-Vanago biografija:
1940-1945 m. – Alytaus mokytojų seminarijos dėstytojas
1945 m. – Merkio rinktinės vadas
1946 m. – Dainavos apygardos vado pavaduotojas
1947 m. – Dainavos apygardos vadas
1948 m. – Pietų Lietuvos srities vadas
1949 m. – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos signataras, LLKS tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas
1950 m. – LLKS gynybos pajėgų vadas
1945-1952 m. – laikraščių „Trečias skambutis“, „Mylėk Tėvynę“, „Laisvės varpas“, „Svobodnoje slovo (skirtas okupantams), „Partizanas“, „Miško brolis“ redaktorius ir apžvalgininkas
1956 m. – suimtas ir kankintas
1957 m. – sušaudytas (39-erių metų)
1998 m. – suteiktas brigados generolo laipsnis
1999 m. – apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu
4 komentarai
Kreipiuosi į Laisvės kovų dalyvius, rezistentus bei visus aktyviai besireiškusius dėl paminklo Lukiškių aikštėje.
Dabar yra reikšminga ir gera proga rezistento, LLKS gynybos pajėgų vado, brigados generolo, partizano, mokytojo A. Ramanausko - Vanago palaikus garbingai perlaidoti Vilniuje Lukiškių aikštėje. Jis buvo nužudytas Vilniuje, kalėjo Lukiškių kalėjime, todėl Vilniuje jis ir turi atgulti amžino poilsio. A. Ramanauskas - Vanagas yra ir bus, kaip nenugalimo pasipriešinimo okupantams ir budeliams gyvas pavizdys. Gal iš tos idėjos gali išsivystyti naujos Lukiškių monumento formos?
Visi, esantys dar gyvi laisvės kovų dalyviai ( o taip pat ir jų rėmėjai, patriotais save laikančių partijų nariai, sąjūdiečiai, signatarai ir signatarės ir t.t.), turite pasiekti, kad tai būtų įgyvendinta! Ar girdite? Ar suprantate šio įvykio reikšmingumą?
Dėl monumento Lukiškių aikštėje jūs daug reiškėtės, daug plyšojote, drąskėte marškinius sau ant krūtinės, tai va, dabar išmušė jūsų minutė!
Jei šito neįgyvendinsite, tai visi - seni ir jauni, jūsų vaikai ir anūkai pasiūs jus "ant trijų raidžių". To ir tebūsite verti, tik tuščias kalbas pliurpti, paraduose - eitynėse dalyvauti ir vėliavomis mosikuoti.
Aišku, būtinai atsiras visokie "masonai - janson šimašiai", "nukvakusios vanagaitės" ir "sorošai - rabinaičiai", kurie vėl pakiš kokį nors nomenklaturščiką, a la "kauno meras", kad jis savo "patriotinėmis" kalbelėmis užliūliuotų eilinio piliečio mąstymą ir reikšmingą akcentą vėl nuviliotų į užkampius, kur niekas nevaikšto, kur paukščiai neužskrenda arba kur jau daug panašių pristatyta.
Geras momentas ir Vilniaus, bei Lietuvos Forumui pasireikšti.
Ar pradėsite dirbti ar būsite tokie patys, kaip nomenklaturščikai - valdininkai?
Pagyvensime - pamatysime!
Amen. Ideja Lietuvai. Pagarba.
Kol skaitydamas nepasiekiau šitos "šyzos": "vėl pakiš kokį nors nomenklaturščiką, a la "kauno meras", kad jis savo "patriotinėmis" kalbelėmis užliūliuotų eilinio piliečio mąstymą ir reikšmingą akcentą vėl nuviliotų į užkampius, kur niekas nevaikšto, kur paukščiai neužskrenda arba kur jau daug panašių pristatyta.", tol atrodė adekvataus žmogaus komentaras. Dabar jau nebesu tuo tikras. :)
Ne Šyza, Pikc, oi ne . Pavizdys - dr.J.Basanavičiui paminklui vietą surado Vilniaus Senamiestyje, kur tik turistai pereina ir vietinių namų gyventojai.Tai yra paprasčiausias "atsifutbolinimas"- kad dažnai nematytų, neprisimintų, o tai dar prisigalvos ko nors. Bet koks paminklas - ar tai būtų skulptūrinė kompozicija, ar vamzdis arba baronka "neša" atitinkamą auklėjamąjį uždavinį, veikia pasamonę.
Ar dažnai ten Senamiestyje, Pikc'ai vaikštai, ar dažnai pro ten vaikšto Vilniečiai? Tai yra vienas iš socialinės inžinerijos variantų - infrastuktūros keitimas, neatitinkančių naujai ideologijai (vyraujančiai liberastinei) paminklų ir statinių - griovimas ir naujos infrastruktos kaišiojimas.
Visi užkariautojai matomiausiose vietose stato jų savo ideologiją atitinkančius ženklus. Taip buvo visada, pasižiūrėkime į Vilniaus, Kauno, Talino, Helsinkio ir kt. panoramas - carinės Rusijos okupacijos laikų simboliai - stačiatikų cerkvių kupolai matomiausiose vietose. Architektūra visada ryškai atstovavo vyraujančią ideologiją (tai ne mano, bet protingesnių kurmių mintys, nors pats studijavau architektūrą).
Liberastų architektūros bruožai - valdančios klasės išskirtinumas, neprieinamumas, nedemokratiškumas, arogantiškumas netgi "durninimas" ir tyčiojimasis iš eilinių piliečių.
Rašyti komentarą