Vytautas Keršanskas. J.-C. Junckeris – Lietuvos geopolitinio saugumo garantas?

www.lrt.lt

Neretai už gryną pinigą priimama tezė, jog Europos Sąjunga yra pamatinis Lietuvos geopolitinio saugumo garantas, turi būti pagrįsta atsakant į klausimą, kokia ES išties gali atlikti tokį vaidmenį, o kada jos sprendimai gali būti žalingi mūsų valstybės interesams? Toks klausimas yra ne tik keliamas laiku ir pagrįstas, tačiau ir būtinas, kadangi šiuo metu Europos Sąjungos lyderiai svarsto, kokia kryptimi turėtų toliau vystytis Europos vienijimosi projektas. 

Užduoti toną šiai diskusijai buvo paskirta Europos Komisijai (EK), kuri prieš metus pristatė penkis galimus Bendrijos ateities scenarijus: nuo grįžimo tik prie vieningos rinkos iki judėjimo federacijos link. Juos pristatydamas, Komisijos vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris ne kartą pabrėžė, jog būtina tęsti Europos integracijos gilinimą. Nors žodis „federalizacija“ neretai nutylimas, kad nesulauktų jos priešininkų kritikos strėlių, faktiškai EK vadovas siekia stiprinti europinių institucijų galią vis daugiau sričių, įskaitant ir užsienio bei saugumo politiką. 

Todėl šio savaitgalio Europos Komisijos vadovo J.-C. Junckerio benefisas yra vertintinas labai rimtai, kadangi jis atskleidžia iššūkius, kylančius dėl tokio scenarijaus įgyvendinimo. Šeštadienį Nyderlandų dienraštyje „Trouw“ publikuotame interviu, nevyniodamas žodžių į vatą J.-C. Junckeris pareiškė, kad Europos saugumo architektūra yra neišvengiama be lygiaverčio Rusijos dalyvavimo. Tuo pačiu apgailestaudamas, kad dėl „Šaltojo karo retorikos“ jis negali ilgamečio savo draugo Vladimiro Putino vadinti „bičiuliu“. Ne, ne todėl, kad šio vadovaujama valstybė vykdo agresyvią užsienio politiką ir siekia perbraižyti Europos valstybių sienas. Todėl, kad, anot J.-C. Junckerio, Vakarai yra nusistatę prieš Rusiją, nelaiko jos lygiaverte galia ir naudoja netinkamą sugrėsmintą retoriką.

Jeigu iš ko ir galima laukti tokios retorikos, tai Kremliaus propagandistų, o ne vieno svarbiausių Europos politinių postų atstovo.

Kadangi didžiųjų Europos Sąjungos valstybių struktūrinė galia dažnai tampa veiksniu, nulemiančiu ES politiką, Europos Komisijai tenka svarbus vaidmuo užtikrinti, jog mažųjų narių interesai nebūtų pažeisti. Būtent to buvo tikimasi ir Rusijai ypač naudingo ir reikalingo „Nord Stream 2“ dujotiekio atžvilgiu. Reikia pripažinti, ilgą laiką Europos Komisija atliko savo vaidmenį, žadėdama neleisti šiam projektui pasiekti dienos šviesos. Deja, matome, kad pozicija pasikeitė ir neseniai nutekinti dokumentai rodo sąmoningą EK neveikimą, kuris leido „Gazprom“ vykdyti savo politizuotą gamtinių dujų prekybą Europoje. Taip pat Rusijai galiausiai pasiekti, kad Europos Komisija uždegtų „žalią šviesą“ antrajai dujų linijai Baltijos jūros dugnu. Po šeštadienio J.-C. Junckerio interviu išsakytų minčių EK vadovo vaidmuo šioje istorijoje reikalauja atskiro dėmesio ir tyrimo.

Nors J.-C. Junckerio pasisakymą būtų galima „nurašyti“ kaip nevykusius kadenciją baigiančio vieno politiko minties vingius, taip elgtis būtų neatsakinga, nes išsakyta pozicija dėl Rusijos turi kur kas platesnį palaikymą tarp ES narių.   

Todėl ir Europos Sąjungos ateities scenarijai, susiję su europinių institucijų galių stiprinimu arba vienbalsiškumo priimant sprendimus principo panaudojimo siaurinimu, neatitinka Lietuvos interesų. Mat nepaisant aktyvių rytinių narių, taigi ir Lietuvos, pastangų paskatinti adekvačiai vertinti Rusiją ir jos vykdomą politiką, tai daryti atsisakanti politinė linija vis dar yra plati.

Lietuvos geopolitinio saugumo garantas yra NATO, kuri užtikrina tvirtą transatlantinį dėmenį Europos saugumo politikoje. Bet kokios iniciatyvos įtraukti Rusiją, kurti bendrą saugumo architektūrą, yra absoliuti grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Europos Sąjunga sustiprina mūsų politinį, ekonominį bei infrastruktūrinį įsitvirtinimą Vakarų bendruomenėje, tačiau kuomet kalba pasisuka apie geopolitinį saugumą, Bendrijos ateities scenarijų svarstymas ir juose užkoduoti užsienio ir saugumo politikos dėmenys reikalauja išskirtinio atidumo vertinant jų atitikimą mūsų interesams. Bendras grėsmių suvokimas ir reakcija į jas turi būti pasiekiama vienu balsu. Tam reikia ir bendro geopolitinio, istorinio konteksto suvokimo. Europos Komisijos vadovui, kuris gegužės 5-ąją vyks švęsti 200-ųjų Karlo Marxo gimimo metinių, akivaizdu, to padaryti nepavyksta.   

Vytauto Keršansko, kuris yra Rytų Europos studijų centro analitikas, komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.