Romas Pakalnis. Nuo ištakų iki šiandienos
Pradėsiu Justino citata apie Vasario 16 d. „Diena atrištom akim, Tauta iš kapo kelias...“ (1989 02 16), bet Tauta prieš 5 metus jau a...
https://www.propatria.lt/2016/02/romas-pakalnis-nuo-istaku-iki-siandienos.html
![]() |
Pradėsiu Justino citata apie Vasario 16 d. „Diena atrištom
akim, Tauta iš kapo kelias...“ (1989 02 16), bet Tauta prieš 5 metus jau
apraudojo Justiną, palydėdama į Antakalnio kapines.
Ištakas atsimenu, kai
būdamas pusbernis dalyvavau Justino Marcinkevičiaus „Dvidešimtojo pavasario
aptarime, kuris vyko rašytojų Sąjungoje. Dalyvavau ne todėl, kad tada būčiau
buvęs labai sąmoningas lietuvių literatūros vertintojas, o greičiausiai todėl,
kad anais laikais Vilniuje dar nebuvo daug vietų, kur galėtum girdėti žmones
bendraujančius lietuviškai.
O paskui galiu sakyti, kad augau kartu su Justino
Marcinkevičiaus kūryba.
Ir todėl šiandien nuoširdžiai galiu pasakyti „ačiū Justinui“ už tai:
- kad Jis išmokė su ašaromis akyse teatre, o kartais su sugniaužtais kumščiais mitinge skanduoti „Lie-tu-va“;
- kad Jis išugdė dažnam iš mūsų supratimą, kad kiekvienas turime pasistatyti savyje savo Katedrą,
- kad Jis karaliaus Mindaugo žodžiais paliepė mums kiekvieną dieną ir niekada nesustojant kurti savo Valstybę,
- kad Jis nedvejodamas atėjo į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę ir darė tuos svarbiausius darbus, kuriuos reikėjo padaryti norint veikimui pažadinti Tautą,
- kad Jis nepalūžo tada, kai buvo nepagrįstai puolamas ir žeminamas,
- kad Jis padėjo teisiškai apginti lietuvių kalbos statusą,
- kad Jis išmokė mus tarti kunigaikščio Vykinto žodžius „Perkūne, ko tyli?“. Ko tyli tada, kai matai tyčiojimąsi iš mūsų valstybės, abėcėlės, kultūros, istorijos, teisės.
- kad Jis išmokė su ašaromis akyse teatre, o kartais su sugniaužtais kumščiais mitinge skanduoti „Lie-tu-va“;
- kad Jis išugdė dažnam iš mūsų supratimą, kad kiekvienas turime pasistatyti savyje savo Katedrą,
- kad Jis karaliaus Mindaugo žodžiais paliepė mums kiekvieną dieną ir niekada nesustojant kurti savo Valstybę,
- kad Jis nedvejodamas atėjo į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę ir darė tuos svarbiausius darbus, kuriuos reikėjo padaryti norint veikimui pažadinti Tautą,
- kad Jis nepalūžo tada, kai buvo nepagrįstai puolamas ir žeminamas,
- kad Jis padėjo teisiškai apginti lietuvių kalbos statusą,
- kad Jis išmokė mus tarti kunigaikščio Vykinto žodžius „Perkūne, ko tyli?“. Ko tyli tada, kai matai tyčiojimąsi iš mūsų valstybės, abėcėlės, kultūros, istorijos, teisės.
Noriu pasakyti visiems, kad mes, Justino bendražygiai, esame
pasiryžę bet kuriuo momentu pasakyti visus tuos svarbiausius Jo išmokytus
žodžius, padaryti Jo įvardintus darbus ir niekada niekam neleisime menkinti
Justino Marcinkevičiaus vardą ir Jo vaidmenį istorinėje Lietuvos laisvės
byloje.
Ačiū Žiburio gimnazijos gimnazistams už dainų Justino
Marcinkevičiaus žodžiais skambesį, ačiū Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios
bibliotekos darbuotojams už puikią parodą.
Jūs visi padarėte tai, ko kartais nesugeba padaryti mūsų
aukštosios valdžios.
Linkiu gražios Vasario
16-osios šventės!
Kalba pasakyta Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose atidarant Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos parodą „Justinas Marcinkevičius. Nuo ištakų iki šiandienos“.
Rašyti komentarą