Albert Komar. Lenkijos prezidento rinkimai – finalas, kokio niekas nesitikėjo

Kaip  skelbia  vėlų  sekmadienio  vakarą paskelbti  Lenkijos  prezidento  rinkimų  „exit polls“, antrajame rinkimų ture laimėjo opozicinės „Teisės ir Teisingumo“ (PiS) partijos kandidatas Andrzejus Duda. 

A. Dudos pergalė prieš dabartinį šalies prezidentą Bronisłową Komorowskį yra gana netikėta. Rinkiminės kampanijos pradžioje apklausos fiksavo beveik 60-65 proc. paramą dabartiniam prezidentui. Tai skatino prezidento  ir  jį  parėmusios  „Piliečių  Platformos“  (PO)  štabui  vykdyti gana pasyvią  kampaniją, tikintis pergalės  jau  pirmajame  ture.  Tačiau  artėjant rinkimams  parama po truputį  blėso,  kas  atsispindėjo suaktyvėjusioje  B.  Komorowskio kampanijoje,  o  ypač kritikos artimiausiam konkurentui gausoje. Galiausiai pirmajame rinkimų ture paaiškėjo, kad parama kandidatams yra apylygė, kas privertė B. Komorowskį ir jo aplinką imtis dar aršesnės kritikos ir dar aktyvesnės kampanijos žiniasklaidoje. 

Netikėtumai jau pirmajame ture 

Pirmojo rinkimų turo sensacija buvo „antisisteminio“ Peweło Kukizo iškilimas. Dar šių metų kovo mėnesį parama P. Kukizui siekė vos 3 proc., balandžio viduryje - 6 proc., gegužės pradžioje 15-19 proc., kas atsispindėjo galutiniame rezultate. P. Kukizas liko trečias į 4 vietą nustumdamas Socialdemokratų partijos (SLD) kandidatę Magdaleną Ogorek, kuri surinko vos 2,4 proc. visų balsų. Panašu, kad ekskomunistams saulė Lenkijos politinėje padangėje jau leidžiasi (pagal apklausas SLD nepatenka ir į Parlamentą). 

Pirmasis rinkimų turas taip pat užmezgė ir naują intrigą, kam atiteks P. Kukizo balsai. Pats P. Kukizas nesutiko  paremti  nei  vieno  kandidato,  teigdamas,  kad  tai  jo  rinkėjų  sprendimas,  o balsai  nėra nuosavybė, kuria galima disponuoti. Kita vertus, parama „sisteminiam“ kandidatui galėjo suduoti rimtą smūgį savojo elektorato pasitikėjimui pačiu P. Kukizu. Tą suprasdamas, jis apsiribojo tolesne kritika valstybės institucijoms ir kandidatams bei pradėjo ruoštis parlamento rinkimų kampanijai. Abiejų  kandidatų rinkiminiai štabai  suprato,  kad  P.  Kukizo  rinkėjai  yra  jų  raktas  į sėkmę.  Tačiau  buvo galima pastebėti, kad B. Komorowskio štabas po pralaimėjimo elgėsi per daug desperatiškai. Jau kitą dieną B. Komorowskis  pateikė  Lenkijos  Senatui  pasiūlymą  skelbti referendumą  dėl  vienmandačių rinkiminių apygardų, kuriam Senate esanti PO-PSL dauguma vėliau pritarė. Prezidentas  ir  jo  štabas taip  bandė  pritraukti  pirmajame  rinkimų  ture  eliminuoto P. Kukizo rinkėjus.  Tačiau  toks  prezidento sprendimas buvo plačiai sukritikuotas opozicinės Lenkijos žiniasklaidos ir paties P. Kukizo, kuris du kartus prezidentui buvo pateikęs analogišką piliečių iniciatyvą su keliais šimtais tūkstančių parašų ir abu kartus B. Komorowskis ją atmėtė.

Rinkiminei  kampanijai  artėjant  link  pabaigos,  prezidento  štabas  perėmė  ir  tam  tikrus  A. Dudos kampanijos elementus. Prieš pat rinkiminę tylą, B. Komorowskis pateikė įstatymo projektą, leidžiantį 40  metų  atidirbusiems  asmenims išeiti  į  pensiją.  Kaip  rodo  rinkimų  rezultatai,  tokie  B.  Komorowskio  štabo sprendimai  nepritraukė  naujų  rinkėjų,  o  anot  ekspertų,  galėjo  prisidėti  ir  prie  stabilaus  elektorato pasitikėjimo sumažėjimo, nes iki tol net pats B. Komorowskis panašias iniciatyvas įvardindavo kaip populistines. 

Tuo tarpu A. Dudos štabas laikėsi gan nuosaikios pozicijos ir nebandė periminėti jokių P. Kukizo pažadų ar dalinti naujus pažadus. Toks sprendimas  pasiteisino,  nes  visos  P.  Kukizo ir  jo  rėmėjų strėlės pastarąsias savaites smigo į dabartinį prezidentą, kuris bandė kopijuoti paties P. Kukizo idėjas. Be to, A. Duda galėjo jaustis užtikrintai,  nes  po  pirmojo  turo  jis  liko  antras  tarp  18-29  m. amžiaus  grupės  rinkėjų,  kurie sudarė ir daugumą P. Kukizo rėmėjų. Vienintelis tikslas buvo neišvaistyti šios paramos, kas, kaip rodo rezultatai, A. Dudai pavyko. 

Iki  rinkiminės  kampanijos  pradžios  Lenkijoje  per  daug  nežinomo  europarlamentaro  pergalę galima vadinti  sensacinga.  Rinkiminės  kampanijos  metu  buvo  pastebimas  įvairių  valstybinių  ir privačių žiniasklaidos  priemonių  priešiškumas  šiam  kandidatui.  Tačiau  nepaisant  visko,  A. Duda vykdė  įspūdingą  kampaniją,  kuri  ir atvedė  jį į pergalę. Naujojo  prezidento  kampanija  priminė Amerikos prezidento rinkimines kampanijas. Nuo rinkiminės konvencijos kampanijos pradžioje iki tiksliai atitaikytų žinučių kiekvienam regionui ar rinkėjų segmentui bei daugybės asmeniškų susitikimų su rinkėjais. A. Dudos komanda brėžė naujus standartus Lenkijos rinkiminių kampanijų praktikoje, o B. Komorowskio ir PO štabas tik reagavo. 

Žvelgiant plačiau, A. Dudos pergalė parodė, kad  PO ir ją remiančių pagrindinių žiniasklaidos priemonių ir visuomenės veikėjų naudojamas piliečių bauginimas „tamsiaisiais amžiais“ arba „Kaczinskio ir PiS diktatūra“  neveikia.  Taip  pat neveikia  dar  Donaldo Tusko  nuosekliai  diegtas mitas  apie  veržlią  ir sėkmingą  Lenkiją.  Tikrovė, kurioje  galima  įžvelgti augančią  socialinę atskirtį  bei  didelį  nedarbą galiausiai privertė rinkėjus žvalgytis į alternatyvas. Kartais jos yra gan radikalios, tokios kaip P. Kukizas, arba šiuose rinkimuose nesužibėjęs Janusz Korwin-Mikke. Be to, A. Dudos išrinkimas taip pat leidžia manyti, kad Lenkijos visuomenei išlieka aktualios krikdemiškos vertybės ir nuosekli socialinė politika. 

Didelis pasitikėjimo avansas, ypač jaunimo tarpe, įpareigoja A. Dudą būti aktyviu ir nuosekliai prisiimtus  įsipareigojimus vykdančiu prezidentu. Tai, kaip seksis tvarkytis su šia užduotimi, taip  pat neabejotinai  gali  nulemti jį rėmusios partijos ateitį spalį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, kuriuose, kaip parodė jau pirmojo turo rezultatai, tikimasi sulaukti reikšmingų pokyčių.

Kalbant apie Lietuvą, tikėtina, kad su A. Dudos išrinkimu sulauksime naujų impulsų Lietuvos-Lenkijos santykiuose.  Aktyvi  užsienio  politika,  ypač  Vidurio-Rytų Europos  regione,  yra vienas iš svarbiausių naujojo prezidento prioritetų. Nors santykius su Lietuva A. Duda dažnai minėdavo tik „tarp kitko“, labiau pabrėždamas Višegrado regioną, tačiau tikėtina, kad tam tikri bandymai keisti santykius su Lietuva bus. Reikšmingesnių pokyčių galime tikėtis nebent po parlamento rinkimų. O kol kas naujajam prezidentui reikia linkėti sėkmės.