Žinomi šalies istorikai ragina priimti Tautos istorinės atminties įstatymą

Ateinančią savaitę Seimui ruošiantis svarstyti  Tautos istorinės atminties įstatymą plenariniame posėdyje, Lietuvos istorikų bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame ragina nebeatidėlioti šio svarbaus įstatymo priėmimo.  Praėjusią savaitę plenariniame posėdyje buvo nuspręsta atidėti šio įstatymo svarstymą.

Išplatintame viešame kreipimesi, kurį pasirašė 25 žymūs Lietuvos istorikai, teigiama, kad Tautos istorinės atminties įstatymas - žingsnis, kurio seniai reikėjo, nes Lietuvos valstybė buvo neleistinai apleidusi šią svarbią valstybės gyvenimo sritį.

„Kad valstybės įsipareigojimas puoselėti istorinę atmintį nebūtų vien tušti žodžiai ar tik fragmentiškai bei atsitiktinai valstybės dėmesio susilaukianti veikla, labai svarbus ir sveikintinas sprendimas yra Tautos istorinės atminties įstatymo numatytas už šią politiką atsakingos institucijos sukūrimas. Tautos istorinės atminties taryba, kurioje būtų atstovaujami mokslininkai, visuomenininkai ir valstybės pareigūnai, pagaliau būtų atsakinga už darbą, kurio niekas iki šiol sistemingai nedirbo [...]“, - teigiama viešame istorikų kreipimesi.

Lietuvos istorikai taip pat pažymi, jog stebisi  dalies piliečių dėl šio įstatymo skleidžiama dezinformacija apie tariamai juo sudaromas sąlygas „cenzūrai“, tariamą norą paneigti „atminčių įvairovę ir dialogą“. Anot kreipimosi autorių, visos istorikų akademinės bendruomenės vardu tokią poziciją viešai paskelbę nacionalinio istorikų komiteto nariai nepagrįstai leido sau kalbėti visų Lietuvos istorikų vardu ir Tautos istorinės atminties įstatymo klausimu tikrai neatstovauja Lietuvos istorikų daugumos pozicijos, nors klaidinančiai prisiėmė tokį vaidmenį.

„Tokiuose pareiškimuose įžvelgiame ne daugiau, kaip tik norą „atminčių įvairovę“ tariamai padidinti, eliminuojant iš jos valstybinį matmenį, visai Tautai svarbias istorines gaires reliatyvistiškai prilyginant tokioms „istorinėms atmintims“, kurios neigia pačius Lietuvos valstybės pagrindus. Tokioje plotmėje nebelieka skirtumo tarp, pavyzdžiui, valstybės reiškiamos pagarbos Sausio 13-osios aukoms ir marginalinių pareiškimų, kad „savi šaudė į savus“, tarp Vasario 16-osios minėjimo ir pareiškimų, kad Lietuvos Respublikos atkūrimas buvęs „klaida“, tarp okupacijų aukų atminimo ir okupacijų neigimo. Priėmus tokią logiką, Valstybė turėtų išvis nusišalinti nuo istorinės politikos formavimo, net to, kas buvo fragmentiškai daroma iki šiol“, - dėstoma pareiškime.

Tautos istorinės atminties įstatymą Seimas ketina svarstyti balandžio 7 d. plenariniame posėdyje.

Kreipimąsi pasirašė:  Romaldas Adomavičius, Paulius Bakanas, Tomas Baranauskas, doc. Dr. Romas Batūra, dr. Povilas Blaževičius,  Juozas Brazauskas,  hum. m. dr. Arūnas Bubnys, prof. dr. Alvydas Butkus, prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, Gintaras Dručkus, doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė, Mjr. Gintautas Jakštys, akad. prof. dr. Eugenijus Jovaiša, dr. Aušra Jurevičiūtė, doc. dr. Romualdas Juzefovičius, doc. dr. Deimantas Karvelis, prof. Kazys Napoleonas Kitkausas, prof. dr. Libertas Klimka, doc. dr. Vida Kniūraitė, Petras Maksimavičius, hum. m. dr., prof. Aušrinė Martišiūtė-Linartienė, prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, Mindaugas Nefas, prof. dr. Juozas Skirius, Valdas Striužas, dr. Gintautas Surgailis, akad. prof. Antanas Tyla, dr. Audronė Veilentienė, dr. Manvydas Vitkūnas.