Gruodžio 20 d. bus paminėtos didvyriško Šilo mūšio 70-osios metinės

Gruodžio  20 d. ša­lia va­sa­rą An­ta­za­vės ši­le at­sta­ty­tos par­ti­za­nų žie­mi­nės bus pa­mi­nė­tas pergalingas par­ti­za­nų Ši­lo mū­šis. Gruodžio 27 d.  sukanka 70 me­tų, kai 1944 m. 100 Za­ra­sų kraš­to par­ti­za­nų, už­pul­tų ke­lis­kart di­des­nio sovietų kareivių bū­rio didvyriškai atrėmė antpuolį ir pra­ra­dę vie­ną sa­viš­kį su­nai­ki­no okupantus. Antazavės partizanų būryje tuomet buvo apie 80–120 partizanų.

Į Lie­tu­vos pa­sip­rie­ši­ni­mo ko­vų is­to­ri­ją ši per­ga­lin­ga ko­va įėjo Ši­lo mū­šio pa­va­di­ni­mu.

Mūšio minė­ji­mą ren­gia Za­ra­sų miš­kų urė­das, šio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys, pa­sip­rie­ši­ni­mo ko­vos da­ly­vių sū­nus,Sibiro tremtyje, Ma­ga­da­nę gimęs Ri­man­tas Ju­re­vi­čius. Jis nuo pat At­gi­mi­mo lai­kų pra­džios rūpinosi Ši­lo mū­šio vie­tos įamžinimu. R. Jurevičiaus pastangomis 1994-ai­siais mū­šio vie­ta pir­mą­syk bu­vo pa­žy­mė­ta, o 1999 m. jau ban­dy­ta at­sta­ty­ti ir par­ti­za­nų že­mi­nę. Šių metų vasarą žieminė su Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Zarasų 508 pėstininkų kuopos karių savanorių pagalba buvo atstatyta. Ateityje ketinama atstatyti ir antrą žeminę, bei atnaujinti gynybinius šaulių apkasus. Atstatytoji žeminė kaip ir Ši­lo mū­šio vie­ta yra įtrauk­ti į vals­ty­bės sau­go­mų kul­tū­ros pa­vel­do vertybių są­ra­šą.

Pasak R. Ju­re­vi­čiaus Ši­lo mū­šis pra­si­dė­jo ta­da, kai 1944 m. ke­li par­ti­za­nai su­ma­nė grįž­ti na­mo ir at­si­neš­ti savo Kū­čių sta­lui par­uoš­tų pa­tie­ka­lų. Ko­vo­to­jus išėjusius iš miško pa­ste­bė­jo priešai ir ėmė į juos šau­dy­ti. Vie­ną partizaną jie sužeidė, o kitą pa­ėmė į ne­lais­vę. Ka­lė­dų ry­tą į įvykio vietą prisistatė gau­sus NKVD bū­rys. Mūšis tru­ko iki Ka­lė­dų antros die­nos va­ka­ro. Lie­tu­vos par­ti­za­nai nu­ko­vę daug prieš­ų sugebėjo prasiveržę iš apsupties pa­si­trau­kti į Ši­mo­nių gi­rią.

Nors aplinkui plytėjo pelkynai o apkasuose įsitvirtinę partizanai buvo apsupti dviem pasagų formos žiedais, tačiau vienas miškininkas sugebėjo visus laisvės kovotojus nepastebimai išvesti iš priešų apsupties žiedo, sunkiai pastebimu taku. Taip Lietuvos kovotojai išvengė didelių aukų.

A­pie per­ga­lę Ši­lo kau­ty­nė­se sužinojęs dar vaikas R. Jurevičius jau su­au­gęs ir su­lau­kęs Lie­tu­vos lais­vės, nu­ta­rė kau­ty­nių vie­tą įam­žin­ti.

„Man svar­bu, kad pa­sip­rie­ši­ni­mo ko­vų is­to­ri­ją kuo ge­riau pa­žin­tų mū­sų jau­no­ji kar­ta, tad at­sta­ty­ti že­mi­nę kvie­čiau jau­nuo­sius šau­lius, drau­ge dir­bo ir ka­riai sa­va­no­riai, ir mes, miš­ki­nin­kai“, – pasakojo R. Ju­re­vi­čiaus, Yra žinoma, kad Ši­lo mū­šio vietoje iš vi­so buvo pen­kios žemininės. Vie­no­je sau­go­ti šaud­me­nys ir mais­tas, tri­jo­se gy­ve­no par­ti­za­nai, o da­bar at­sta­ty­to­je, rin­ko­si ko­vo­to­jų šta­bas, va­do­vau­ja­mas vie­ti­nio ru­so My­ko­lo Ka­ga­no-Mut­kos.

Ši­lo mū­šio 70-me­čio mi­nė­ji­mas gruo­džio 20 d. bus pradėtas 10 va­lan­dą šv. Mi­šio­mis An­ta­za­vės baž­ny­čio­je. Vė­liau bus lan­ko­ma Ši­lo mū­šio vie­ta, o iš jos bus vykstama į An­ta­za­vę vie­tos gim­na­zi­ją, kurioje bus pri­sta­ty­ta garbės kraštotyrininko ir paminklosaugininko Jo­no Ne­ma­nio Ši­lo mū­šiui skir­ta kny­ga.