Vytautas Budnikas. Pavojaus varpai Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai

2014 m. rugsėjo 4 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pranešė ištyrusi LR Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) ekspertų grupės išvados, kurioje pateikiamas knygos „Gintarinė širdis" vertinimas.

Primename, Kultūros ministerijos lėšomis Lietuvos edukologijos universiteto leidykla išleido Dangvydės knygą vaikams „Gintarinė širdis".  Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, vertindama šios knygos turinį, nustatė, jog pasakos, pateikiančios tos pačios lyties asmenų santykius kaip normalius ir savaime suprantamus, vaiko trapiai pasaulėžiūrai yra kenksmingos, todėl daro neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų. Vadovaudamasi LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba rekomendavo minėtos knygos platinimą sustabdyti.

Seimo narė M.A.Pavilionienė tokią išvadą apskundė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Jos nuomone, vienos lyties porų santykiai laikytini normaliais ir savaime suprantamais, todėl priešingas požiūris yra diskriminuojantis  dėl lytinės orientacijos ir pažiūrų.

Suprantama,  M.A.Pavilionienės skundas neturėjo jokio realaus juridinio pagrindo. Todėl pritrūkusi objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą,  LGKT nusprendė nutraukti tyrimą. Tačiau pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus ekspertų grupės išvadose stinga gilesnės minimos knygos analizės, t.y. stinga  išsamesnės argumentacijos, tikslesnių paaiškinimų, aiškesnių vertinimo kriterijų, galimo priežasties-pasekmės ryšio atskleidimo, galbūt kitų šalių patirties nušvietimo, sprendžiant analogiškas problemas ir pan.  Ta proga LGKT nusprendė rekomenduoti įstatymų leidėjui keisti teisės aktus, kurie reglamentuoja Žurnalistų etikos inspektoriaus darbą. Ji mano, jog būtina sudaryti nepriklausomų ekspertų komisiją, kurios narius skirtų ne Žurnalistų etikos inspektorius, o įvairios institucijos, visuomeninės organizacijos, kad ekspertinį neigiamo poveikio nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos vertinimas būtų atliekamas tokia pačia tvarka, kaip ir informacijos priskyrimo nesantaiką skatinančios, erotinio, pornografinio ar smurtinio pobūdžio kategorijoms. Galiausiai siūloma tobulinti Lygių galimybių įstatymą, atkreipiant dėmesį į tikslesnį valstybės institucijų pareigų užtikrinant lygias galimybes apibrėžimą.

Pastarasis siūlymas ypač sudomino žmogaus teisių organizacijas. Jos jau ir anksčiau pareiškė atliksiančios savo nepriklausomą tyrimą, nes abejojo LGKT tyrimo objektyvumu dėl itin didelio vietos ir užsienio lobistų spaudimo mūsų valstybės institucijoms lygių galimybių srityje.

Reikia pripažinti, kad Lygios galimybės tampa patogiu politiniu įrankiu šalinant iš tarnybos asmenis, kurių pažiūros nesutampa su naujosios lyčių ideologijos ir genderizmo pažiūromis.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras sureagavo į LGKT  pranešimą, jog atmestas A.M.Pavilionienės skundas ir pateikė savo išvadą dėl šio pranešimo Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicijai. Pastaroji nuodugniau išnagrinėjo  Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešimo turinį teisiniu požiūriu ir pateikė visuomenei savo vertinimą. Jo esmė tokia:

LGKT sprendimas nutraukti M.A.Pavilionienės skundo tyrimą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atžvilgiu yra pagrįstas. Tačiau motyvuojamoji LGKT pranešimo dalis, kurioje sakoma, kad pasigesta gilesnės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų analizės, išsamesnės argumentacijos, tikslesnių paaiškinimų, aiškesnių vertinimo kriterijų, galimo priežasties, nėra argumentuota ir nešališka, Ji skatina lyčių fragmentaciją ir daugumos piliečių diskriminaciją mažumų atžvilgiu. Intelektualams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams pirmiausiai kilo abejonės, ar LGKT yra kompetentinga  vertinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų grupės išvadas dėl knygos poveikio nepilnamečiams, ar LGKT darbuotai yra pakankamai kvalifikuoti , t.y. turi pakankamus psichologijos, pedagogikos, metodikos bei kitus reikiamus profesinius  įgūdžius, kad vertintų kitų ekspertų išvadas, nes ekspertų grupės darbą gali vertinti tik  kiti ekspertai, kurie turi atitinkamą kvalifikaciją. Jau pats LGKT teiginys, kad <derėtų giliau paaiškinti[...], ką konkrečiai šiuo atveju reiškia „manipuliatyvumas, invazyvumas ir direktyvumas".> verčia abejoti LGKT kompetencija, o šios tarnybos pranešime nenurodoma, kokių sričių specialistų nuomone ji remiasi.

Intelektualai ir žmogaus teisių gynėjai suabejojo  LGKT teiginiu, kad Lygių galimybių įstatymo bei LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo atskiros normos galimai prieštarauja viena kitai. 

Beje, LGKT teigia, kad „lygių galimybių įstatymas nėra taikomas šeimos ir privataus gyvenimo sritims, žiniasklaidos turiniui, kultūrinės saviraiškos vaisiams ir pan., kad konkrečių situacijų, kai bet kokią, oficialiai neskirtą švietimo procesui, knygą savo paskaitose švietimo tikslams naudotų dėstytojas ir dėl to kiltų problemų, Lygių galimybių įstatymas nereglamentuoja". Taigi LGKT pati pripažino, kad Seimo narės M.A. Pavilionienės skundo tyrimas nepatenka į  LGKT kompetencijos sritį.

Nepaisant to, minėta tarnyba užsimojo siūlyti  keisti teisės aktus, reglamentuojančius ŽEIT darbą, siekti sudaryti nepriklausomų ekspertų komisiją, kurios narius skirtų ne žurnalistų etikos inspektorius ir pan.

Tokie siūlymai atskleidė LGKT veiklos šališkumą ir suinteresuotumą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvados atžvilgiu.  Tačiau šios tarnybos ekspertai išvadą  dėl knygos "Gintarinė širdis" padarė remdamiesi  Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis dėl pamatinių šeimos vertybių, dėl jų niekinimo ir skatinimo.

LGKT nešališkumas yra esminė sąlyga užtikrinant piliečių lygias galimybes visuomenėje, užkardant bet kokią piliečių diskriminaciją. Šiuo požiūriu LGKT savo veikloje turi vadovautis Konstitucijos nuostatomis, Lietuvos statymais ir tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais.

Svarbu tai, kad tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai vienareikšmiškai nurodo šeimos instituto svarbą visuomenėje, su tuo siejama ir vaiko teisių apsauga. Pvz., Visuotinė žmogaus teisių deklaracija  skelbia, kad „šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė, ir ji turi teisę būti visuomenės ir valstybės saugoma" (16 str.3 dalis), „tėvai turi pirmumo teisę parinkti savo vaikams mokymą" (26 str.3 dalis).

Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas taip pat skelbia, kad „Valstybės [...] įsipareigoja gerbti tėvų ir atitinkamais atvejais - teisėtų globėjų laisvę rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo pačių įsitikinimus" (18 str. 4 dalis).

Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas taip pat įpareigoja valstybes „gerbti tėvų ir atitinkamais atvejais - teisėtų globėjų laisvę parinkti savo vaikams ne tik valstybės institucijų įsteigtas mokyklas, bet ir kitas mokyklas,[...]ir užtikrinti religinį bei dorovinį savo vaikų auklėjimą pagal savo pačių įsitikinimus" (13 str.).

Galiausiai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija taip pat garantuoja kiekvienam  teisę  laisvai reikšti  mintis  ir įsitikinimus. Tikt pabrėžia, kad ši teisė „[...] neturi  trukdyti valstybėms kelti  reikalavimą licencijuoti  radijo, televizijos  ar kino įstaigas.  Naudojimasis  šiomis laisvėmis,  kadangi  tai  susiję  su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų  ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje  būtinos[...], siekiant  užkirsti kelią kitų  asmenų  orumui  ar  teisėms  apsaugoti"(10 str.).    

     

Intelektualų ir žmogaus teisių gynėjų  nuomone, LGKT savo rekomendacijomis siekia daryti klaidinamą poveikį įstatymų leidėjui. Šios rekomendacijos tarsi neigia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos  12 straipsnio nuostatą, kuri  skelbia, kad „vyrai ir  moterys, sulaukę  santuokinio amžiaus,  turi teisę tuoktis  ir   sukurti  šeimą   pagal  šią  teisę  reguliuojančius valstybės vidaus įstatymus". Taigi ES teisėje aiškiai pripažįstama, jog šeimos politika yra valstybių narių diskrecijos klausimas - jos pačios turi apsispręsti, kokią šeimos politiką formuoti.

Europos žmogaus teisių teismo didžioji kolegija, 2014 m. liepos 16 d. priėmusi sprendimą byloje Hämäläinen v. Suomija, pasisakė ir teisės sudaryti santuoką klausimu. Teismo teigimu, neįteisindamos vienalyčių porų santuokų, valstybės nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos.

M.A.Pavilionienės skundo tyrimo atveju labai svarbu buvo įvertinti, kokių nuostatų šeimos politikos atžvilgiu laikosi Lietuvos valstybė. O tos nuostatos yra įvirtinos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Joje nurodyta, kad „tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus" (26 str. 5 d.). Vadinasi, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos negali siūlyti kitokio vaikų dorovinio auklėjimo, o tik tokį, kuris atitinka Konstitucijos 26 str.5 dalies nuostatas.

LGKT rekomendacijos įstatymų leidėjui keisti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertinį vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, revizuoti LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą ir kt., iš esmės siekia kvestionuoti nurodytą Konstitucijos normą, t.y. LGKT siūlydama įstatymų leidėjui keisti minėtus teisės aktus leidžia suprasti, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos  išvados gali būti diskriminuojančios  dėl lytinės orientacijos ir pažiūrų.

Intelektualai ir žmogaus teisių gynėjai mano, jog  Konstitucijos 28 straipsnyje yra nustatyta, kad „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių".  Todėl siekis palengvinti paaugliams kenksmingos informacijos sklaidą (šeimos vertybių menkinimas ir niekinimas) keičiant panašaus pobūdžio informacijos vertinimo tvarką ir principus gali būti vertinamas kaip pažeidimas daugumos Lietuvos piliečių konstitucinės teisės nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus" (26 str. 5 d.). Tad ir LGKT siūlymas vertinti neigiamą informaciją, kuri daro poveikį  nepilnamečiams, kitaip, negu šiuo metu tai yra reglamentuojama,  gali būti suprantamas, kaip šios tarnybos siekis ne riboti, o palengvinti panašaus pobūdžio informacijos sklaidą, kuri  pažeistų daugumos piliečių konstitucines teises.

Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų koalicijos atstovų  nuomone, niekinimas ir menkinimas to, kas yra valstybės saugoma bei ginama, negali būti tarpusavyje suderinama, todėl erotinio, seksualinio bei pornografinio pobūdžio informacijos ribojimas nepilnamečiams negali būti panaikintas, kol valstybė  saugo ir gina   šeimą, motinystę,  tėvystę ir vaikystę  kaip   konstitucines vertybes. Siekis išnaudojant lygių galimybių teises eliminuoti minimą konstitucinę normą yra priskirtinas prie destruktyvių, visuomenę supriešinančių, o ne ją telkiančių ir  konsoliduojančių veiksnių.

Minėtas išvadas, adresuotas Seimo frakcijoms, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, Lietuvos žurnalistų sąjungai ir žiniasklaidai  pasirašė  MRU teisės profesorius, daktaras Saulius Arlauskas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras Krescencijus Stoškus, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos, Piliečių gynimo paramos fondo, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, Lietuvos Helsinkio grupės, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacijos atstovai.