Kreipimasis dėl Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėse, teisių gynimo

Į Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos žmogaus teisių organizacijas pagalbos kreipėsi 15 metų  Norvegijos karalystėje gyvenanti 1981 m. gimusi Lietuvos Respublikos pilietė  Daiva Vinje, Norvegijoje ji baigė Trumsės universitetą, įgijo psichologijos bakalauro laipsnį, dabartiniu metu tęsia magistro studijas (sveikatos ir socialinis darbas su senyvo amžiaus žmonėmis).

Norvegijoje Daiva Vinje susituokė su Bjørnu Vinje (gimęs 1961 m.), kuris taip pat turi aukštąjį išsilavinimą. Bjørno tėvas yra garsus poliarininkas, meteorologas, daugybės mokslinių straipsnių autorius profesorius Torgny Vinje. O Bjørno teta – žinoma Norvegijos vaikų rašytoja, kurios  sūnus Hallvardas Vinje ( Bjørno pusbrolis) driba NATO struktūrose. Taigi tiek Daiva, tiek jos vyras Bjørnas nėra asocialūs asmenys,  jiedu ir jų šeimos nariai  yra labai motyvuoti ir gyvenimą bei jo vertybes teigiantys žmonės. 

Prieš pusantrų metų Daivos ir Bjørno santuokoje (Norvegijos karalystėje)  gimė sūnus Vilius Vinje.

D.Vinje kreipėsi į LR Seimą ir Lietuvos žmogaus teisių organizacijas dėl to, kad Norvegijos Vaiko teisių tarnyba (Barnevernet - norv. ) atėmė dešimties mėnesių sūnų Vilių ir perdavė jį profesionalių globėjų šeimai.

Pažymėtina, kad  D.Vinje sūnus Vilius yra lietuvių kilmės (turi LR išduotą gimimo liudijimą), ir turi teisę į Lietuvos pilietybę (motina yra Lietuvos pilietė ir turi Lietuvos Respublikos piliečio pasą). D.Vinje sutuoktinis Bjørnas ketina periskelti gyventi į Lietuvą ir prašyti Lietuvos pilietybės.

Norvegijos Vaiko teisių tarnyba  vaiko atėmimą iš motinos grindė tuo, kad neva D. Vinje sirgusi depresija, neva abu tėvai negali užtikrinti savo sūnui tinkamos emocinės  bei kitokios priežiūros, todėl ir mažametis Vilius negalintis gyventi su savo biologiniais tėvais. Jiedviem teismas paliko tėvystės teises, bet atėmė vaiko globos teises. 

Anot Vinje, jų šeima Norvegijoje negauna jokios pagalbos. Pvz., Norvegijos įstatymai įpareigoja Vaiko teisių tarnybą apmokėti biologinių tėvų transporto išlaidas vykstant į pasimatymą su sūnumi, tačiau tokios  paramos Daiva ir Bjørnas  Vinje nėra gavę. Tuo tarpu jų sūnaus globėjai už mažamečio Viliaus priežiūrą gauna dideles išmokas (apie 8000 litų kas mėnesį). Be to Vaiko teisių tarnyba pagal Norvegijos įstatymus turėtų palaikyti ryšius su biologiniais tėvais ir siekti sugrąžinti vaiką  į biologinę šeimą, vos tik atsiranda tam tinkamos salygos.Tačiau, anot D.Vinje,  po teismo sprendimo minėta tarnyba nėra nė karto su jais  nebendravo.

D.Vinje teigia, kad su jos sūnumi Viliumi matytis  neleidžiama net ir artimiausiems šeimos giminaičiams - seneliams, tetoms, krikštatėviams, sūnaus pusbroliams ir kt. Tokiu būdu iš jos sūnaus yra atimamos pilietinės teisės mokytis  lietuvių kalbos, pažinti Lietuvos kultūros tradicijas, būti auklėjamam pagal tėvų religinius įsitikinimus ir kt.  Savo teisių Norvegijos teismuose D.Vinje teigia apginti negalinti, todėl prašo Lietuvos valdžios institucijų ir žmogaus teisių organizacijų pagalbos.

Lietuvos intelektualų ir NVO (LINVO) koalicijos atstovų kreipimosi esmė

LINVO koalicijos atstovai nesiima vertinti Norvegijos teismų sprendimų, tačiau pažymi, kad  Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas nustato valstybių pareigą ”gerbti tėvų <...> laisvę <...> užtikrinti religinį bei dorovinį savo vaikų auklėjimą pagal savo pačių įsitikinimus” (13 str.). Šią pareigą nustato ir Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto 18 str. Be to JT Vaiko teisių konvencija ( 8 str.) nustato valstybių pareigą ”gerbti  vaiko  teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą  ir šeimos ryšius,  kaip   tai  numatyta   įstatymu,  neleisdamos  neteisėto kišimosi”.

Atsižvelgdama į  neproporcingai didelį Europos Žmogaus Teisių Teismo ( toliau – EŽTT) nagrinėjamų bylų skaičių prieš Šiaurės valstybių institucijas dėl vaiko teisių pažeidimų, LINVO koalicijos atstovai mano, kad Lietuvos pilietės D.Vinje skundas dėl jos vaiko atėmimo Norvegijoje, turi pagrindą. Išdėstyti motyvai pateiktame teismo sprendime leidžia manyti,  kad Norvegijos vaiko teisių institucija ir teismas pažeidė JT Vaiko teisių konvenciją. Pvz., JT Vaiko teisių konvencijos 9 str. nustato, kad kompetentingi  organai,   vadovaudamiesi  teismo   sprendimu   ir taikytinais  įstatymais,  atitinkama  tvarka  gali išskirti vaiką su tėvais, jeigu  toks atskyrimas yra  yra būtinas   vaiko interesams. Tačiau tame pačiame straipsnyje nurodoma, jog tai turi būti daroma ”<...> tam  tikru  konkrečiu  atveju,  pavyzdžiui,  kai  tėvai žiauriai elgiasi  su vaiku  arba juo  nesirūpina, arba  kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas”.

Sprendžiant iš teismo sprendimo, jokio smurto, žiauraus elgesio su vaiku ar nesirūpinimo juo faktų nenustatyta. 

Pažymėtina, jog EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996 III, p. 1001 02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requête no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų).

Šeimos gyvenimas JT Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio susiaurinta prasme apima ryšius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtotis (žr. cituotą sprendimą Marckx v. Belgium, § 45, Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judegment of 13 July 2000). 

LINVO koalicijos atstovai pažymi, jog  LR Pilietybės įstatymo  9 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad „jeigu vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų“. Taigi tiek D.Vinje, tiek jos sūnus Vilius yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl mūsų valstybės bei valdžios institucijos, vadovaudamosi LR Konstitucijos 13 str.,  turi pareigą atstovauti savo piliečiams užsienyje ir ginti jų interesus bei teises pagal savo komeptenciją. Šiuo atveju Lietuvos valstybė turi padėti savo pilietei D.Vinje realizuoti LR Konstitucijos 38 str. įtvirtintą ”tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti”.

Atkreipiame dėmesį, kad su panašaus turinio skundais į žmogaus teisių bei šeimų organizacijas kreipėsi ir kiti Lietuvos Respublikos piliečiai: Alė Ambrasaitė, Violeta Grom, Loreta Daškevičė, Aistė Ramoškienė, Airida Pettersen (prašymas pridedamas).

Todėl LINVO koalicijos atstovai prašo LR Seimo frakcijas užklausti LR Užsienio reiklų ministeriją,  LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaigą bei Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kodėl šios institucijos nevykdo  LR Konstitucijos 38 str. reikalavimų ir neteikia teisinės bei politinės pagalbos savo piliečiams užsienyje, kodėl jos nepadeda  motinoms praradusioms savo vaikus susigrąžinti juos į šeimą.

Taip pat siūlome kreiptis  į Norvegijos karalystės ambasadą Lietuvoje su prašymu tarpininkauti, kad Lietuvos piliečiai Norvegijos karalystėje nebūtų diskriminuojami, kad jie  gautų deramą teisinę ir kitokią Norvegijos valstybės paramą auklėjant savo vaikus ir laikantis  JT Vaiko teisių konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatų. 

Pridedama: D .Vinje, A.Ambrasaitės, V. Grom,  L.Daškevičės,  A. Ramoškienės,  A. Pettersen prašymai, vertimų kvalifikaciją  įrodantys dokumentai, skundas apeliaciniam teismui, greitosios pagalbos tarnybos išvada, vertimai apie vaiko atėmimą, Daivos ir Bjørno Vinje šeimos gydytojų pažymos.

Lietuvos intelektualų ir NVO koalicijos atstovai:

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas  VYTAUTAS BUDNIKAS

M. Romerio universiteto  teisės profesorius  SAULIUS  ARLAUSKAS

Filosofas, humanitarinių mokslų  daktaras  KRESCENCIJUS STOŠKUS

Piliečių gynybos paramos fondo direktorius  STASYS KAUŠINIS

Lietuvos Helsinkio grupės atstovas  STASYS STUNGURYS

Lietuvos tėvų forumo atstovas  RENALDAS JANČIAUSKAS

Lietuvos žmogaus teisių  gynimo asociacijos pirmininkas  ROMUALDAS POVILAITIS

Labdaros ir paramos fondo "Algojimas" vadovė  AUŠRA STANČIKIENĖ 

Nurodytų  LINVO koalicijos atstovų kreipimosi inicijavimo tikrumą tvirtinu:

Lietuvos žmogau s teisių asociacijos pirmininkas 

Vytautas  Budnikas