Sambūris "Patirtis": Neleiskime užsienio kapitalui kėsintis į mūsų žemę
Visuomeninės organizacijos sambūris "Patirtis" nariai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pir...
https://www.propatria.lt/2013/11/samburis-neleiskime-uzsienio-kapitalui.html
Visuomeninės organizacijos sambūris "Patirtis" nariai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ir ministrą pirminiką Algirdą Butkevičių perspėdami, kad užsienio kapitalo statytiniai Lietuvoje supirkinėja pažangiausias žemės ūkio bendroves ir įmones.
Sambūrio „Patirtis“ nariai, pakiliai vertindami Lietuvos valstybės ir jos vadovų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai istorinės misijos reikšmę, šalies siekius stiprinti tarptautinį ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, negali taikstytis su tuo, kad įvairiausi statytiniai, naudodamiesi Lietuvos įstatymų spragomis, valdžios atstovų užimtumu, koalicinės Vyriausybės narių politiniu neįžvalgumu bei nuomonių ir galbūt interesų skirtingumu bei abejingumu, padeda užsienio kompanijoms supirkinėti pažangiausias bei pelningiausias žemės ūkio bendroves, agrarinio verslo ir kultūros sklaidos įmones – nuosekliai siekiant užvaldyti pamatinę lietuvių tautos vertybę bei turtą – ŽEMĘ.
Ryškiausias pastarojo meto pavyzdys, kai viena didžiausių Lietuvoje žemės ūkio investicinių bendrovių „Linas Agro Group“, kaip skelbė žiniasklaida, kreipėsi į Lietuvos Konkurencijos tarybą dėl leidimo įsigyti iki 100 proc. įmonės žemės ūkio investicijos akcijų, kuri kontroliuoja Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovę. Konkurencijos taryba prašymą maždaug 18,5 mln. litų vertės sandoriui gavo liepos 22-ąją. Kaip skelbė „Linas Agro Group“, gavus Konkurencijos tarybos leidimą, susitarimas dėl bendrovės akcijų įsigijimo įsigalios rugsėjo 30 d.”
Buvo atskleistas ir „Linas Agro Group” tarptautinės priklausomybės dosje: „Kovo pabaigoje „Linas Agro Group” akcijų 55,16 proc. valdė Danijos bendrovė „Akola”, 9,30 proc. Švedijos SEB, 5,84 proc. Estijos „Swedbank” klientai, 10,43 proc. tūlas Darius Zubas, 18,97 proc. - kiti akcininkai”.
Taigi, per 70 proc., o gal ir daugiau, lietuviškos žemės ūkio investicijų bendrovės „Linas Agro Group” akcijų priklausė Skandinavijos bendrovių ir bankų kapitalui. Tad kas, jei ne užsienio šalių kapitalas, tariamai mūsiškės – lietuviškos įmonės statytiniams tarpininkaujant, užsimojo užvaldyti pamatinę lietuvių tautos vertybę – ŽEMĘ, nors tai Lietuvos įstatymai iki šiol draudžia ? !
Kuo Žibartonys, kaip ir daugelis kitų į ją panašių bendrovių, vilioja žemės ūkio investicijų bendrovę „Linas Agro Group“, žiniasklaida atskleidžia bendrovės gigantės generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius, „... ji patraukli, nes turi modernų pieno ūkį ir kartu neapsiriboja vien pienininkyste. Žibartonių žemės ūkio bendrovė dirba 3,2 tukst. ha žemės, joje yra 105 darbuotojai. Bendrovė verčiasi pieno gamyba, laiko beveik 2 500 galvijų, iš jų daugiau kaip 870 melžiamų karvių, taip pat verčiasi augalininkyste – augina kviečius, miežius, kukurūzus, rapsus bei cukrinius runkelius. Per finansinį devynių mėnesių laikotarpį - 2012-ųjų liepą - 2013 metų kovą – įmonės pajamos siekė 16,9 mln. litų, grynasis pelnas 2,7 mln. litų”.
Tarptautinis gigantas „Linas Agro Group” įsitvirtinantis ir Latvijoje kaip ir jo konkurentas ar bendražygis „Agro Will”, tarsi strateginiai desantai glemžiasi geografiškai išsklaidytas pačias moderniausias ir pelningiausias, derlingiausiųjų Lietuvos dirvožemių žemės ūkio bendroves bei kitas agrarinio verslo įmones – Kėdainių rajono Labūnavos ir Montviliškių, Radviliškio rajono Skėmių, Šakių rajono Lukšių, bei daugelį kitų, taip pat „Kupiškio grūdai” ir tarptautinės agrokultūros sklaidos įmonę, nuolatinę „Agro Balt” parodų prizininkę, „Dotnuvos projektai“- tarp valstybių prekiaujančią veislinėmis sėklomis, pažangiausia žemės ūkio technika, pesticidais. (Yra duomenų, kad superkami ir šių bendrovių darbuotojų pajai).
Žvelgiant į visą atkurtos Nepriklausomos Lietuvos kaimo raidą, derėtų išskirti du visiškai priešingos veiklos ir sėkmės dešimtmečius: pirmąjį – džiaugsmingo dekolektyvizacijos įkvėpio laikotarpį, kupiną itin viltingos ūkininkų šeimos ūkių atgaivos ir antrąjį – Lietuvos valdžių strateginio neįžvalgumo bei aklo paklusimo ES konkurencinėms rekomendacijoms dėl žemės ūkio gamybos siaurinimo, eliminuojant smulkius ir vidutinius šeimos ūkius iš prekinės gamybos galimybių, kaime panaikinus pieno supirkimo punktus, bei kitos produkcijos pardavimo sąlygas, tuo paliekant šeimas savame ūkyje be darbo pajamų ir ES žemės ūkio paramos.Tai reiškia atvirą, įtartinai užprogramuotą kaimo sodžių nualinimą, socialinę kaimo žmonių degradaciją. Lygia greta itin stambių latifundinių ūkių kūrimo dešimtmetį, kai 1-2 proc. stambių ūkių savininkų abejotinais pagrindais užvaldė iki 40 proc. šalies žemės ūkio naudmenų ir kasmet susižeria iki 80 proc. ES paramos lėšų, skirtų visai Lietuvos žemės ūkio plėtros programai. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, tarsi vengdama viešumo, paramos lėšas planuoja ir suvestines skelbia tik pagal techninės pažangos priemones, visiškai neminint paramos gavėjų – subjektų. Visa tai ir prasidėjusi kaimo mokyklų bei bibliotekų uždarymo kampanija, taip likviduojant kultūros židinius kaimo vietovėse, iššaukė srautinę jaunimo emigraciją.
Tiesog skaudu ir tragiška, kad per visą atkurtos Nepriklausomybės laiką nemažą dalį politikų, įtakingų valdininkų ir verslininkų, pagal Seimo ir savivaldos valdžių rinkimų ciklą besikeičiančių tarnybomis ir vaidmenimis, tartum nenutrūkstama gija akivaizdžiai vienijo itin ydingas, bei visuomeniškai žalingas tautos pamatinės vertybės– žemės ir bendru darbu sukurto turto glemžimosi godulys, pradedant nuo likviduojamų kolūkių ir tarybinių ūkių technikos ir kito turto ištampymo, paveldėtų, o dažniausiai pigiai prisipirktų žemių atokiuose rajonuose „įstatymiško” persikėlimo į gražiausias gamtinės aplinkos vietoves: paežeres ir paupius, dažnai užsitveriant jas tvoromis, arba savų latifundinių ūkių kūrimui iki šiandienos masiško žemių supirkimo ir išpardavimo užsieniečiams užmojų, pagal grupės politikų absurdiškų pareiškimų logiką „... tegul perka kas tik nori, ... žemės svetur niekas neišsiveš“!!! Taip manantiems patartume - „parduokite savo butus ir namus, juk jų niekur neišsiveš“.
Kilnu tik tai, kad tokiais politinio užtemimo laikmečiais visa didybe iškyla lietuvių tautos istorijos fenomenas, kai nepalyginamai patriotiškiau nei daugelis šiandienos politikų, mąstė ir elgėsi net tolimi mūsų protėvių protėviai: „...Žygimanto Senojo, o ypač Žygimanto Augusto ir Mikalojaus Radvilos Juodojo laikais Lietuvos humanistai žvelgė į Tėvynę kaip į nepriklausomą šalį, o LDK valstybinę sąmonę grindė tautinio savitumo idėja. LDK kanclerio A.Goštauto ir jo globotų inteligentų pastangomis 1529 m. buvo priimtas I Lietuvos Statutas, kuris draudė svetimšaliams Lietuvoje įsigyti turtų ir užimti valstybinius postus.“ (iš knygos „Lietuva 1009-2009").
Mūsų protėviai gerai suprato žemės saugojimo svarbą. 1588 metų Lietuvos Statute (III skyrius, 12 straipsnis) Lietuvos didysis kunigaikštis prisiekdamas pasižadėjo: „Patvirtiname ir nurodome, kad toje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybėje ir visose žemėse, jai priklausančiose, jokių dvasininkų ir pasauliečių pareigybių, miestų, dvarų, naudojamos žemės, seniūnijų, valdų, žemės ir rūmų pareigų, posesijų arba laikyti ir naudoti, amžinai valdyti svetimtaučiams ir užsieniečiams, nei šios valstybės kaimynams neturim duoti, bet visa tai mes ir mūsų palikuonys Lietuvos didieji kunigaikščiai privalom duoti tik lietuviams (Lietuvai), rusėnams (Rusiai), žemaičiams (Žemaitijai), seniai gyvenantiems gentainiams ir kilusiems iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kitų žemių, tai Didžiajai Kunigaikštystei priklausančių“.
Sambūrio „Patirtis“ nariai, siekdami visapusiško nacionalinio Lietuvos kaimo gyvybingumo, socialinės ir kultūrinės gerovės, drįsta teigti ir siūlyti:
1.Būdami įsitikinę, kad Lietuvos konkurencijos taryba galbūt viršijo valstybės jai suteiktus įgaliojimus išduodant leidimus tarptautinio kapitalo kompanijoms „Linas Agro Group“ ir kitoms įsigyti Lietuvos žemės ūkio bendroves valdančias pamatinę tautos vertybę – ŽEMĘ, siūlome Vyriausybės teisės aktais ar teismų nutartimis nedelsiant panaikinti visus neteisėtus pastarojo meto tarptautinio kapitalo sandorius susietus su Lietuvos žemės ūkio bendrovių akcijų, bei pamatinės lietuvių tautos vertybės – ŽEMĖS - įsigijimu.
2.Paspartinti Nacionalinių saugiklių dėl Lietuvos žemių nacionalinio vientisumo išsaugojimo parengimą ir patvirtinimą, apie ką jums rašėme 2013-ųjų kovo 16 dienos pareiškime „Išsaugokime Lietuvos žemių vientisumą, stiprinkime lietuviškąjį šeimos ūkių kaimą“. Bet koks teisinis Lietuvos žemių nacionalinio vientisumo išsaugojimo galimybių neapibrėžtumas ardo kaimo žmonių ir lietuvių tautos socialinį stabilumą, menkina visuomenės pasitikėjimą Vyriausybės, kaip ir kitų valdžių nepriklausomos politikos nuostatų ir siekių tvirtumu, valdžių vieningumu ir atvirumu.
3.Dar kartą siūlome telkti Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, žemės ūkio mokslų institucijų, žemės ūkio rūmų ir rajonų savivaldybių pastangas prioritetinei šeimos ūkininkų ūkių plėtrai ir stiprinimui, bei kaimo bendruomenių socialinei – kultūrinei darnai užtikrinti.
Esame įsitikinę, kad šeimos ūkininkų ūkiai - tai iš esmės neribota ir neišsenkanti profesinės kūrybos darbo vietų ir jaunimo reemigracijos, ekologiškų produktų auginimo, gamtinės aplinkos tausojimo, Lietuvos jaunimo patriotiško ugdymo ir etninės kultūros puoselėjimo erdvė.
Juk kaimas - lietuvybės ištakos, čia nuo amžių ir amžiams lietuvių Tautos namai! Branginkime bei puoselėkime, ir jokiomis aplinkybėmis ar dingstimis neišparduokime savųjų namų. Neleiskime ir kitiems to daryti.
Sambūrio „Patirtis“ pirmininkas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, gamtininkas dr. Romas Pakalnis, a. m. dr. doc. Zigmas Tadas Urbonas, Petras Plumpa, menotyrininkas Romualdas Budrys, a. m. dr. Marija Sereikienė, med. m. dr. doc. Jonas Stankus, prof. habil. dr. Antanas Svirskis, inž. Vladas Palubinskas, inž. Albinas Jasiūnas, inž. Algirdas Stumbras, prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė, LR MA narys, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, Tarptautinės teatro akademijos akademikas, aktorius Donatas Banionis, kun. Edmundas Paulionis, LR MA narys ekspertas, prof. habil. dr. Antanas Tyla, prof. habil. dr. Libertas Klimka, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, gamtininkas Selemonas Paltanavičius
2 komentarai
Nemaniau, kad gaunama net iki 80% parama kaimui iš Europos Sąjungos. Manau, kad turėtų būti suteiktos geresnės sąlygos kaimo žmonėms, ūkininkų šeimoms plėsti ūkinę veiklą, bei gauti ES paramą. Nes jei to nebus, kaimuose tik didės socialinė kaimo žmonių degradacija.
Nemaniau, kad gaunama net iki 80% parama kaimui iš Europos Sąjungos. Manau, kad turėtų būti suteiktos geresnės sąlygos kaimo žmonėms, ūkininkų šeimoms plėsti ūkinę veiklą, bei gauti ES paramą. Nes jei to nebus, kaimuose tik didės socialinė kaimo žmonių degradacija.
Rašyti komentarą