Arvydas Juozaitis. Rusija ant slenksčio

Netradicinė Rusija?

Praėjo lygiai 20 metų, kai paskutinis Rusijos kariuomenės kareivis paliko Lietuvos teritoriją. II pasaulinis karas mūsų žemėje baigėsi. Tačiau Rusija niekur nedingo ir mums turi rūpėti, kas vyksta milžiniškoje į Rytus išsiplėtusioje civilizacijoje. Tuo labiau kad ši civilizacija sukūrusi sau anklavą ir Vakaruose, Rytprūsiuose, t.y. Kaliningrado srityje. Ant mūsų sienų.

Rugsėjo 8 dieną Rusijos laukia epochos reikšmės išbandymas - pirmi tikrai konkurenciniai rinkimai. Bus renkamas Maskvos meras. Rinkimai vyks ir kituose miestuose bei regionuose (toje pačioje Kaliningrado srityje), tačiau Maskva yra Maskva. Tas megapolis - tai ne vien sostinė, kur milžiniška kapitalo koncentracija (įvairiais skaičiavimais, Maskvoje telkiasi iki pusės Rusijos turto), bet ir vidutinio dydžio Europos valstybė. Kitą sekmadienį keliolika milijonų gyventojų patrauks į 36 000 rinkimų apylinkių. Šiuo metu į šios valstybės valstybėje vadovo vietą pretenduoja šeši užregistruoti kandidatai.

Liepos 18 dieną, kai iš Kirovo miesto teismo salės buvo paleistas į laisvę Aleksejus Navalnis, Maskvos mero rinkimai akimirksniu tapo labai svarbiu faktu. Kaip kokios futbolo rungtynės, kurias Rusijoje mėgsta. Tiesa, į aikštę išbėgs skirtingų meistriškumo lygių komandos, tačiau vien tas faktas, kad joms leido sužaisti mačą, nuostabus. Istoriją stebintys žmonės jau vadina liepos 18-ąją Rusijos lūžio akimirka. Išrinks A.Navalnį ar ne - tai taktinis klausimas. Svarbiausia - padarytas strateginis žingsnis. Po šių rinkimų pirmoji pamoka bus išmokta, kiti žaidimai jau bus lengvesni. Ir tegul sau cinikai mano, kad dvi komandos - kalėjimo prižiūrėtojų ir kalinių - susiremia nelygiomis sąlygomis. Išbadėję ir agresyvūs kaliniai ne kartą yra įveikę sočius prižiūrėtojus.

Žinoma, skelbiant rezultatus, matyt, suges „švieslentė“. Tačiau A.Navalnis jau pareiškė: „Be falsifikacijų S.Sobianinas nelaimės pirmajame ture. O antrajame mes jį būtinai įveiksime“.

Tai bent pareiškimas. Žmogus, atėjęs iš gatvės, tikisi išeiti vienas prieš vieną su Kremliaus žmogumi? Tokios demokratijos Rusija dar nematė.

Ir iš kur berneliui tiek drąsos - gąsdinti patį Vladimirą Putiną?

Gąsdinimas Rusijoje - tai sinergetika, kitaip tariant, barono Miunhauzeno vertas užsiėmimas traukti save už plaukų iš pelkės.

A.Navalnis - mįslė

Žvelgiant tiesiai, A.Navalnis - jokia mįslė. Prisistatydamas rinkėjams, jis nuolat kartoja: „Esu eilinis Rusijos pilietis, neturiu jokių privilegijų ir turtų. Gyvenu eiliniame bute, turiu eilinę šeimą. Mano vienuolikos duktė lanko eilinę Maskvos mokyklą, mano penkerių sūnus - eilinį Maskvos darželį“. Aleksejui, šeimos galvai, - 37 metai. Jis charizmatiškas ir energingas. Ir įsitikinęs, kad Rusija žūva.

Prieš ką jis pakėlė savo ietį? Prieš dabartinį Maskvos merą, prezidento V.Putino partijos šauktinį 56 metų Sergejų Sobianiną. Prieš grūdinte užgrūdintą partinio ūkinio kontingento vadovą, žmogų gelžbetonio veidu. Jis išniro Rusijos valdžios viršūnėje tą dieną, kai Kremliuje buvo nutarta atsisveikinti su kelis dešimtmečius Maskvą griovusiu ir ją stačiusiu Jurijumi Lužkovu. J.Lužkovo epochai buvo padėtas taškas, o naujas Maskvos meras, nė nepretenduodamas į politinį savarankiškumą, tapo Kremliaus. V.Putino valdžios „vertikalės“ dalimi.

S.Sobianinas yra itin pareigingas ir darbštus vadybininkas. Per kelerius vadovavimo megapoliui metus jis nė karto nepateko į politinį skandalą ir tuo labiau jo nekėlė. Jis stato, tiesia ir tvarko. To, tiesą sakant, Maskvai reikia kaip oro.

Tačiau rinkimai, ir dar kokie! S.Sobianinas, pasitikėdamas savo ateitimi, paskelbė, kad balotiruosis ne nuo partijos, tai yra „Vieningos Rusijos“, o eis vienas, kaip „save iškėlęs“. Jo komandos žmonės surinko iš gyventojų būtinus tūkstančius parašų - balotiravimosi teisę. Maža to, jis atsistatydino iš mero pareigų. Žinoma, liko toje pačioje vietoje ir „laikinai eina mero pareigas“. Tai vis žaidimai prieš rinkėjus, kurių daugumos balsų ir laukia rugsėjo 8 dieną.

Žodžiu, demokratijos vodevilis būtų suvaidintas iki galo, jeigu scenoje nebūtų įvykęs trumpasis jungimas ir užgesusi šviesa. Šviesoms įsižiebus, ant scenos šalia stotingo žilo profesionalo atsirado gatvės artistas - A.Navalnis. „Vot tak navalilsia iz Bolotnoj!“ - sušuko Maskvos inteligentai ir ėmė ploti katučių. Reikalas tas, kad naujo artisto pavardė reiškia „griūtį“, o aikštė, kur jis mokėsi gatvių politikos, - Bolotnajos, tai yra „pelkėta bala“. Kokia lemtis: kalbos genijus atskleidžia lūžio gelmes ir viršūnes, o kartu - ir perversmininko kodą.

Tad A.Navalnis - mįslė.

Tarp Kremliaus ir liaudies

Vladimiras Žirinovskis, šis Rusijos viršūnių varijotas ir šauklys, apie A.Navalnį ką tik pasakė: „Jo laukia du keliai: arba supus kalėjime kaip M.Chodorkovskis, arba pasidarys galą Londone kaip B.Berezovskis. Trečio kelio jam nėra“. V.Žirinovskis - nusipelnęs politinio teatro artistas, Kremliaus seismografas. Ką jis surinka, tą Kremlius išgirsta ir labai dažnai įgyvendina. Dažniausiai po kelerių metų. „Palundra, rusus muša!“ - šaukia V.Žirinovskis, ir Kremlius klausosi. Jeigu išgirsta, kad visuomenė atsiunčia savo aidą, varijoto riksmai nelieka be atsako. Kremlius imasi veiksmų.

Tačiau nesitiki, kad šį kartą varijoto scenarijus įgaus gyvybės. Žinoma, A.Navalnis išvadintas užsienio agentu (esą yra maitinamas iš įvairių užsienio fondų, o tai Rusijoje jau gerą pusmetį laikoma nusikaltimu valstybei), o ir nuteistas jis kaip vagis (Kirove bausmė paskirta, tačiau jos vykdymas atidėtas). Ir vis dėlto. Juk kai buvo paleistas A.Navalnis iš teismo salės, t.y. sustabdytas paskelbto nuosprendžio vykdymas, S.Sobianinas su V.Putinu parodė, kad šio žmogaus nelies, kad jis - ne „žydas griovėjas“. Regis, naujas gatvių politikas Rusijai tikrai reikalingas ne mažiau negu V.Putinas. Kaip antrasis valdžios ir jos lazdos galas.

Rašytojas ir šiaip garsus žmogus Michailas Veleris aną dieną pasakė, kad jeigu Rusija negeidžia žūti, ji privalo balsuoti už A.Navalnį. „Rusija nyksta, prasigeria ir lekia į kanalizacijos vamzdį! - V.Žirinovskio balsu šaukė M.Veleris. - Ji jau pralaimėjo Čečėnijai! Ji tuoj pralaimės save!“ Daugybė šviesių Rusijos protų suvokia, kad V.Putino rezervai išsemti, kad po jo sukurtos „Vieningos Rusijos“ vėliava sulindo (ką sako A.Navalnis) vagys ir niekšai. Ir jeigu į valdžios viršūnes nebus įsileisti tokie švarūs žmonės kaip šis vyras, galas nebe už kalnų.

Klausimas: ar A.Nalvalnis mokėtų valdyti milžinišką konglomeratą - Maskvą? Atsakymas: mokėtų, jeigu jam padėtų V.Putinas. Tik už ką jam padėti? Juk jis pats V.Putiną plaka kaip korupcijos ir grobuoniškos valdžios viršūnę.

Vadinasi, A.Navalnis reikalingas

Kol kas - nieko ypatinga. S.Sobianinas rengia anonimiškus susitikimus su rinkėjais (į Maskvos sales jis dažnai siunčia savo atstovus, pats nedalyvaudamas), o tuo metu A.Navalnis 3-5 kartus per dieną lipa ant pakylos, kurią jo komanda tampo iš vieno Maskvos kiemo į kitą, ir kerta žmonėms apie korupciją ir banditizmą, apėmusį Maskvą. Pirmajame televizijos kanale ir kanale „Rossija“ jis vos šmėsteli ir išnyksta, „TV centras“ (Maskvos kanalas) jo visai neįsileidžia. O būtent šie kanalai (ne interteto televizija ir ne socialiniai tinklai) formuoja 80 proc. rinkėjų nuomonę. Pasižiūrėję į jauną džinsuotą vyrą, jie pagalvoja: „O kur jo biudžetas? Kur jo armija?“ Tradiciniuose televizijos kanaluose - tik S.Sobianinas, kuriam nė debatų nereikėjo, nes jo darbai ir jo veidas - čia, visur ir ant delno.

Tačiau viena aišku: A.Navalnis reikalingas kaip liaudies balsas, kaip pirtis, kurioje liaudis išpliekia oligarchus ir Kremlių. O tai naudinga ir valdžiai, ir oligarchams - nereikia samdyti kritikų.

Nors aišku ir kitkas: nori įveikti Kremlių - užimk Kremlių. Ir žinok, kad žvaigždžių ir dvigalvių erelių jo bokštuose nepakeisi.

A.Navalnis dabartinei Rusijai labai reikalingas. Po savaitės pamatysime, kuo baigėsi pirmas jo paklausos seansas.

Šaltinis: www.respublika.lt