Kęstutis Girnius. Konstitucinis Teismas vėl palaiko elitą

Da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė gru­mia­si su dau­gy­be ne­leng­vų prob­le­mų. Sa­vo spren­di­mu, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir tei­sė­jų par­ei­gi­nių al­gų bei prie­dų už kva­li­fi­ka­ci­nes kla­ses ma­ži­ni­mas prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai, Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) dar ap­sun­ki­no Vy­riau­sy­bės dar­bą. Pir­mi­niais skai­čia­vi­mais, koe­fi­cien­tams ir prie­dams at­kur­ti rei­kės maž­daug 240 mln. li­tų vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų, o su kom­pen­sa­vi­mu - iš vi­so be­veik mi­li­jar­do li­tų.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius nu­si­tei­kęs op­ti­mis­tiš­kai. Jo nuo­mo­ne, šios iš­lai­dos ne­tu­rė­tų pa­kenk­ti Lie­tu­vos pa­stan­goms pa­tek­ti į eu­ro zo­ną, bet vei­kiau­siai teks ma­žin­ti val­di­nin­kų skai­čių, nai­kin­ti ne tik lais­vus, bet ir užim­tus eta­tus. Kad val­džios, tei­sė­jų eli­tas ga­lė­tų gy­ven­ti ge­riau, ir šį­syk nu­ken­tės ma­žiau už­dir­ban­tys tar­nau­to­jai. Per­ženg­da­mas sa­vo kom­pe­ten­ci­ją ir ap­sun­kin­da­mas val­džios dar­bą, KT vėl at­li­ko meš­kos pa­slau­gą.

KT spren­di­mas bu­vo ydin­gas, bet nu­spė­ja­mas. Teis­mas iš es­mės pa­kar­to­jo 2010 me­tų nu­ta­ri­me iš­dės­ty­tą pri­nci­pą, jog “ne­to­le­ruo­ti­nos si­tua­ci­jos, kai vals­ty­bės tar­nau­to­jų at­ly­gi­ni­mai” bū­tų su­ma­žin­ti taip, kad “at­lie­kan­čio su­dė­tin­gą dar­bą aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos vals­ty­bės tar­nau­to­jo at­ly­gi­ni­mo dy­dis bū­tų pri­ar­tin­tas prie ma­žiau su­dė­tin­gą dar­bą dir­ban­čio že­mes­nės kva­li­fi­ka­ci­jos vals­ty­bės tar­nau­to­jo at­ly­gi­ni­mo". Tuo pa­grin­du KT da­bar­ti­nia­me nu­ta­ri­me pa­brė­žė, kad ga­li­ma ma­žin­ti ba­zi­nį at­ly­gi­ni­mo dy­dį, bet ne koe­fi­cien­tus ar prie­dus už kva­li­fi­ka­ci­ją.

KT nuo­sta­ta su­nkiai su­vo­kia­ma. Ko­dėl ne to­kį su­dė­tin­gą dar­bą dir­ban­tys žmo­nės tu­ri ne tik ma­žiau už­dirb­ti, bet dar ir jų at­ly­gi­ni­mai ne­ga­li pri­ar­tė­ti prie su­dė­tin­ges­nį dar­bą dir­ban­čių as­me­nų? Tar­ki­me, kva­li­fi­kuo­tų dar­bi­nin­kų al­gos yra dirb­ti­nai pa­di­din­tos, nes nu­sta­tant už­mo­kes­tį jų kva­li­fi­ka­ci­ja bu­vo per­ver­tin­ta. Ar tai reiš­kia, kad jo nie­ka­da ne­ga­li­ma ma­žin­ti? Ar dirb­ti­nai ma­žų at­ly­gi­ni­mų ne­ga­li­ma di­din­ti, nes ta­da jų dy­dis bū­tų pri­ar­tin­tas? Ar vie­ną kar­tą nu­sta­ty­ta al­gų len­te­lė ne­ga­li bū­ti kei­čia­ma?

KT ypač daug reikš­mės ski­ria va­di­na­ma­jam pro­por­cin­gu­mui, bet ne­aiš­ki­na, kas yra tas "pro­por­cin­gu­mas", koks jo kon­kre­tus tu­ri­nys, ko­dėl jis nu­stel­bia so­cia­li­nio so­li­da­ru­mo ir tei­sin­gu­mo pri­nci­pus? Ko­dėl pro­por­cin­gu­mas rei­ka­lau­ja, kad bū­tų iš­sau­go­ja­mos vals­ty­bės tar­nau­to­jų "dy­džių pro­por­ci­jos", tai­gi, kad vi­siems at­ly­gi­ni­mai bū­tų ma­ži­na­mi to­kiu pat pro­cen­tu? Tar­ki­me, vi­siems tar­nau­to­jams al­gos ap­kar­po­mos 10 pro­cen­tų. Žmo­gus, anks­čiau gau­da­vęs 1500 li­tų į ran­kas, nuo šiol gaus tik 1350 li­tų, ir jam bus su­nku, ypač šil­dy­mo se­zo­nu, su­dur­ti ga­lą su ga­lu. Tuo me­tu KT tei­sė­jas, ne­te­kęs de­šim­ta­da­lio at­ly­gi­ni­mo, to­liau gy­vens la­bai pa­to­giai, tik gal šiek tiek su­ma­žės jo san­tau­pų di­dė­ji­mo spar­ta. Šiuo at­ve­ju ma­žiau už­dir­ban­tis as­muo, ver­čia­mas at­si­sa­ky­ti bū­ti­niau­sių pre­kių ir pa­slau­gų, pro­por­cin­gai nu­ken­čia dau­giau ne­gu tei­sė­jas. Šiam te­rei­kia at­si­sa­ky­ti tik ke­lių pra­ban­ges­nių ma­lo­nu­mų. Kuo ma­žiau žmo­gus už­dir­ba, tuo skau­džiau pa­jun­ta at­ly­gi­ni­mo su­ma­ži­ni­mą, tuo la­biau nu­ken­čia jo ir šei­mos gy­ve­ni­mo ly­gis. Ar KT ne­tu­rė­tų at­siž­velg­ti į šį ne­gin­či­ja­mą fak­tą, kai ver­ti­na, ku­rie veiks­mai yra pro­por­cin­gi, o ku­rie - ne?

Bu­vęs prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius nu­ro­dė, jog KT pri­ėmė sau nau­din­gą spren­di­mą ir pa­di­di­no so­cia­li­nę ne­ly­gy­bę. Pa­sak A.Ku­bi­liaus, eko­no­mi­kos kri­zės lai­ko­tar­piu tuo­me­tė Vy­riau­sy­bė są­mo­nin­gai sie­kė, kad di­des­nę kri­zės naš­tą pri­siim­tų tie, ku­rie gau­na di­de­les al­gas. Steng­ta­si la­biau ap­sau­go­ti ma­žiau už­dir­ban­čius gy­ven­to­jus. Tik ma­ži­nant at­ly­gi­ni­mus dau­giau­sia už­dir­ban­tiems as­me­nims bu­vo ga­li­ma už­ti­krin­ti, kad ab­so­liu­ti dau­gu­ma vals­ty­bės tar­nau­to­jų - mo­ky­to­jai, po­li­ci­jos dar­buo­to­jai ir ki­ti – lai­ku gau­tų sa­vo al­gas.

Su­nku prieš­in­tis A.Ku­bi­liaus lo­gi­kai. Per­nai per Sei­mo rin­ki­mų kam­pa­ni­ją A.Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė bu­vo kri­ti­kuo­ja­ma už įvai­riau­sias ti­kras ir me­na­mas klai­das. Jai prie­kaiš­tau­ta ir dėl al­gų bei pen­si­jų ma­ži­ni­mo. Bet ne­pri­si­me­nu, kad bent kar­tą bū­tų kri­ti­kuo­ja­mas nu­ta­ri­mas la­biau ma­žin­ti al­gas dau­giau už­dir­ban­tiems as­me­nims, nes žmo­nės su­pra­to, jog do­ro­vi­niu ir ūki­niu po­žiū­riu tai tei­sin­gas spren­di­mas.

Ne­no­riu tvir­tin­ti, kad KT nie­ka­da ne­ga­li kiš­tis į mo­kes­čių po­li­ti­ką. Jei­gu Vy­riau­sy­bė pa­di­din­tų tik len­kų ma­žu­mos pen­si­jas ir mo­te­rų tar­nau­to­jų at­ly­gi­ni­mus, jei­gu siū­ly­tų vien vy­rams tai­ky­ti ma­žes­nį pa­ja­mų mo­kes­tį, KT par­ei­ga bū­tų nu­ro­dy­ti, kad šie spren­di­mai aki­vaiz­džiai dis­kri­mi­nuo­ja kai ku­riuos pi­lie­čius, t. y. pa­žei­džia Kons­ti­tu­ci­ją. Ta­čiau nu­ta­ri­mas lai­ki­nai su­ma­žin­ti al­gas, at­siž­vel­giant į žmo­gaus ge­bė­ji­mą pri­siim­ti dar­bo už­mo­kes­čio ma­žė­ji­mo naš­tą, bet ne­at­siž­vel­giant į jo tau­ty­bę, ly­tį, am­žių, re­li­gi­ją, ne­pa­žei­džia Kons­ti­tu­ci­jos ir yra Vy­riau­sy­bės kom­pe­ten­ci­jos klau­si­mas.

Ne­aiš­ku, ko­kios ga­li bū­ti to­les­nės KT spren­di­mo pa­sek­mės. Mo­kes­čių di­di­ni­mas to­ly­gus al­gos ma­ži­ni­mui. Ar tai reiš­kia, kad prog­re­si­niai mo­kes­čiai pa­žeis­tų Kons­ti­tu­ci­ją ir "pro­por­cin­gu­mo" rei­ka­la­vi­mą, nes dau­giau už­dir­ban­čių žmo­nių pa­ja­mos ne­pro­por­cin­gai su­ma­žė­tų? Ar "dy­džių pro­por­ci­jų" pri­nci­pas ga­lio­ja pri­va­čia­me vers­le? Ar pri­va­čiai bend­ro­vei drau­džia­ma la­biau su­ma­žin­ti al­gas sa­vo va­dy­bi­nin­kams, o ne par­da­vė­jams? Jei skir­tin­gos tai­syk­lės ga­lio­ja pri­va­čiam vers­lui, jei­gu jam su­tei­kia­ma dau­giau lais­vės nu­sta­tant sa­vo dar­buo­to­jams at­ly­gi­ni­mus, ta­da ko­kie kons­ti­tu­ci­niai pri­nci­pai pa­tei­si­na skir­tin­gą trak­ta­vi­mą?

KT spren­di­mas už­ti­kri­na, kad per ki­tą ūkio kri­zę val­džios vei­ki­mo lais­vė bus smar­kiai ap­ri­bo­ta. Jei teks ma­žin­ti biu­dže­tą, o eli­to al­gos iš es­mės yra ne­lie­čia­mos, rei­kės ar­ba dar la­biau kar­py­ti at­ly­gi­ni­mus ma­žiau už­dir­ban­tiems žmo­nėms , ar­ba at­leis­ti dau­giau dar­buo­to­jų.

Nau­ja­sis Sei­mas ga­li at­šauk­ti ne­pro­tin­gus ar ne­veiks­min­gus sa­vo pirm­ta­ko spren­di­mus. Ta­čiau KT pa­skel­bus nu­tar­tį, klau­si­mas tam­pa ne­be po­li­ti­nis, o kons­ti­tu­ci­nis, ir Sei­mas jo ne­ga­li pa­keis­ti ar­ba at­šauk­ti. Kuo dau­giau KT re­gu­liuo­ja ūkį, tuo la­biau ri­bo­ja­mas val­džios vei­ki­mas. Nu­ken­čia ir pi­lie­čių tei­sės, nes ati­ma­ma ga­li­my­bė iš­rink­ti val­džią, ku­ri įgy­ven­din­tų jų lū­kes­čius. Ko­dėl KT ne­su­ge­ba to su­pras­ti?

Šaltinis: www.lzinios.lt