Europoje gausėja bedarbių

Dau­giau kaip 19 mln. žmo­nių eu­ro zo­no­je ne­tu­ri dar­bo. Ne­dar­bas ypač di­de­lis tarp jau­ni­mo. Po­li­ti­kai kur­pia pla­nus, kaip jį įveik­ti, bet eks­per­tams tai pri­me­na gal­vo­sū­kį, kas pir­miau: viš­ta ar kiau­ši­nis?

Ne­dar­bas 17-oje Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bių, įsi­ve­du­sių eu­rą, to­liau ko­pia į re­kor­di­nes aukš­tu­mas. Eu­ros­ta­to, ES sta­tis­ti­kos biu­ro, duo­me­ni­mis, ge­gu­žę jis pa­di­dė­jo 0,1 proc. ir da­bar sie­kia 12,1 pro­cen­to. Tai tu­rė­tų bū­ti di­džiau­sias gal­vos skaus­mas Eu­ro­pos po­li­ti­kams, ku­rie šią sa­vai­tę Ber­ly­ne vėl svars­tys jau­ni­mo ne­dar­bo prob­le­mas, - kas ket­vir­tas žmo­gus iki 25 me­tų eu­ro zo­no­je ne­tu­ri dar­bo.

Vi­so­se eu­rą įsi­ve­du­sio­se ša­ly­se yra 19,22 mln. be­dar­bių - 67 tūkst. dau­giau ne­gu anks­tes­nį mė­ne­sį. Blo­giau­sia, kad ne­dar­bas eu­ro zo­no­je, pa­sak ana­li­ti­kų, to­liau di­dė­ja, nes re­gio­ną vis dar kaus­to 2011 me­tų pa­bai­go­je pra­si­dė­jęs eko­no­mi­kos nuo­smu­kis. Ki­tą mė­ne­sį pa­aiš­kės, ar eu­ro zo­nos eko­no­mi­ka trau­kė­si ir an­trą­jį šių me­tų ket­vir­tį. Ta­da tai bū­tų jau sep­tin­tas toks ket­vir­tis iš ei­lės. Ne­dar­bas ku­rį lai­ką di­dė­tų ir tuo at­ve­ju, jei re­ce­si­jos bū­tų iš­veng­ta, nes dar­bo rin­ka vi­suo­met at­si­lie­ka nuo eko­no­mi­nio ak­ty­vu­mo. Pa­vyz­džiui, Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se pa­si­bai­gus re­ce­si­jai ne­dar­bas di­dė­jo dar dve­jus me­tus, pa­skui pra­dė­jo slūg­ti ir pa­sie­kė da­bar­ti­nį 7,6 proc. ly­gį.

Žvel­giant į at­ski­ras eu­ro zo­nos ša­lis vaiz­das ski­ria­si. Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­ka gy­vuo­ja vi­sai ne­blo­gai, o sko­lo­se sken­din­čių Grai­ki­jos ir Is­pa­ni­jos - to­liau di­de­liu mas­tu trau­kia­si. Šios vals­ty­bės ke­lia tau­py­mo ban­gas vie­ną po ki­tos, kad su­val­dy­tų sa­vo vie­šuo­sius fi­nan­sus.

Grai­ki­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je ne­dar­bas di­džiau­sias: ati­tin­ka­mai 26,8 ir 26,9 pro­cen­to. Abi ša­lys apim­tos jau­ni­mo iki 25 me­tų ne­dar­bo epi­de­mi­jos. Is­pa­ni­jo­je dar­bo ne­tu­ri 56,5 proc. jau­nų žmo­nių, Grai­ki­jo­je - 59,2 pro­cen­to. To­kie jau­nuo­liai tam­pa naš­ta ša­liai, be to, pra­ran­da­ma iš­ti­sa kar­ta, nes ji ne­ga­li ge­rin­ti sa­vo dar­bo įgū­džių ir di­din­ti pa­tir­ties. Kai­na už tai bus mil­ži­niš­ka - il­ga­lai­kė­je pers­pek­ty­vo­je nu­ken­tės vi­sa re­gio­no eko­no­mi­ka ir kils so­cia­li­nė įtam­pa.

Šian­dien pra­si­de­da ES dar­bo mi­nis­trų su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me šei­mi­nin­kaus Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel. Per jį bus mė­gi­na­ma ieš­ko­ti stra­te­gi­jos, pa­de­dan­čios įveik­ti jau­ni­mo ne­dar­bo kri­zę. Ta­čiau su­nku ti­kė­tis, kad ES pa­teik­tų ko­kį nors spren­di­mą. Pa­sak eks­per­tų, Eu­ro­pos dar­bo rin­ka la­bai ne­pa­lan­ki jau­niems žmo­nėms. Dau­gu­mo­je ES ša­lių vei­kia iš es­mės dvi dar­bo rin­kos: nuo­la­ti­nių sta­bi­lių dar­bų, ku­riuos gi­na pro­fe­si­nės są­jun­gos ir ku­riuos dir­ba vy­res­ni ne­gu 35 me­tų žmo­nės, taip pat lai­ki­nų dar­bų, ku­rių nie­kas ne­gi­na ir ku­riuos gau­na jau­ni dar­buo­to­jai.

Per vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą Briu­se­ly­je pra­ėju­sią sa­vai­tę bu­vo pa­tvir­tin­tas pla­nas skir­ti 6 mlrd. eu­rų jau­ni­mo ne­dar­bui Eu­ro­po­je įveik­ti. "Tai la­šas jū­ro­je", - par­eiš­kė Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­kas Mar­ti­nas Schul­zas. Ki­ti eks­per­tai pri­ta­ria jam ir sa­ko, kad įdar­bi­ni­mo prog­ra­mos nie­ko ne­duos, nes kri­zė - epi­de­mi­nio mas­to, o eko­no­mi­nė pa­dė­tis te­bė­ra itin pra­sta. Rei­kia es­mi­nių re­for­mų, tik ar jos ga­li bū­ti veiks­min­gos. Gin­čas pri­me­na am­ži­ną gal­vo­sū­kį, kas pir­miau: viš­ta ar kiau­ši­nis? Ar re­for­mos įma­no­mos prieš tai ne­pas­ka­ti­nus au­gi­mo, ar prieš­in­gai - rei­kia re­for­mų, kad pra­si­dė­tų au­gi­mas?

Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, inf­lia­ci­ja pa­di­dė­jo iki 1,6 proc. (prieš tai bu­vo 1,4 proc.), bet Eu­ro­pos cen­tri­niam ban­kui tai ne­di­de­lė bė­da, nes ji ne­vir­ši­ja nu­sta­ty­tos 2 proc. ri­bos.

Šaltinis: www.lzinios.lt