Ar įmanoma tebetikėti, kad Lietuva suvereni valstybė?

Savaitgalį Vilniuje vykęs homoseksualų paradas atskleidė kelias nerimą keliančias tendencijas. Dažnam renginio stebėtojui į akis krito paradę dalyvavusių užsienio piliečių bei diplomatinių atstovybių pareigūnų gausa. „Svečių iš užsienio“ buvo tiek daug, jog akylesniam stebėtojui tiesiog prašėsi mintis, kad šio renginio organizatoriai įsikūrę bet kur, tik ne Lietuvoje.

Iki šiol iš lūpų į lūpas sklinda žinios, kad Lietuvoje įsikūrusiose kai kurių „pažangių“ Vakarų Europos valstybių atstovybėse besidarbuojantys lietuviai išgirdo ultimatumą: arba dalyvaujate parade arba galite pasiieškoti naujo darbo. Alternatyvios šeimos šalininkų moralės standartus šalia veiksmą stebinčios savo šeimos akivaizdoje pademonstravęs ir juokinga 300 litų bauda nubaustas olandų jaunuolis, nepatvirtintais duomenimis, taip pat yra aukšto Olandijos ambasados pareigūno sūnus. Šios ir kitų valstybių ambasados taip pat buvo ir vienos pagrindinių „Baltic Pride“ projekto partnerių bei rėmėjų. Pastarųjų sąrašas, pateikiamas „Lietuvos gėjų lygos“ svetainėje, skatina kelti klausimą – ar įmanoma tebetikėti, kad Lietuva suvereni valstybė?

„Baltic Pride“ rėmėjų sąrašas:

Amnesty International (įkurta Londone)

Open Society Foundaitions (Džordžo Sorošo įkurtas Atviros visuomenės fondas; veikė ir Lietuvoje; 2004 m. įkūrė „Pilietinės visuomenės institutą“, kuris mūsų šalyje tęsia veiklą iki šiol)

Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija

ILGA-EUROPE (Briuselyje įsikūrusi homoseksualų, biseksualų ir transeksualų teisių gynimo organizacija)

Europos socialinio fondo agentūra

Prancūzų institutas Lietuvoje

Norvegijos ambasada

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Nevyriausybinių organizacijų Programa

Olandijos ambasada

Airijos ambasada

Čekijos ambasada

Švedijos ambasada

Suomijos ambasada

Ispanijos ambasada

Prancūzų kultūros centras 

Vokietijos ambasada

Prancūzijos ambasada

JAV ambasada Lietuvoje

JAV ambasada Latvijoje

JAV ambasada Estijoje

Europos lyčių lygybės institutas

Gėtės institutas

Freedom House

Kanados ambasada

Female Oxygen

Danijos ambasada

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje

Vilniaus gėjų klubas SOHO

Ar toks „užsienio svečių“ ir rėmėjų sąrašas nėra tam tikras prarandamo Lietuvos suverenumo indikatorius? Juk bet kurioje normalioje ir save gerbiančioje šalyje už tokį kišimąsi į vidaus reikalus įvairius fondus tiesiog išprašytų lauk, o ambasadorius - iškviestų į URM ir griežtai pareikalautų nesikišti į vidaus reikalus. Panašu, jog Europoje ši taisyklė nebegalioja seksualinių mažumų renginiams, kuriuos gali organizuoti ir aktyviai remti užsienio šalių atstovybės ir kitų šalių kilmės fondai.

Taip pat galima klausti, ar kartais po mūsuose vykdomos „europeizacijos“ bei „vesternizacijos“ skraiste nėra paslėpto tikslo Lietuvą nustumti atgal į Rytų geopolitinę erdvę? Prisimenantiems nesunku palyginti, kad taip tyčiotis iš absoliučios daugumos visuomenės moralinių normų nedrįso net sovietų okupantai. Jie, nors kūrė vadinamąją tarybinę šeimą ir mėgino ją perauklėti, bet gėjų šeimų kūrimo patys buvo seniai atsisakę. Klausimas nėra beprasmis. Juk seniai žinoma, kad Rusija mėgina paveikti Lietuvos vidaus gyvenimą ir formuoti sau palankias visuomenės nuostatas. Prorusiška Lietuvos piliečių orientacija yra didžiausia šiandien įmanoma Rusijos diplomatinė pergalė. Tačiau palyginti su brutaliu Vakarų ir Šiaurės Europos šalių spaudimu ir siekiu perdirbti mūsų visuomenę tiek sovietų, tiek dabartinės Rusijos pastangos šioje srityje atrodo kukliai ir gana rafinuotai. Tad kas suinteresuotas kurstyti antivakarietiškas nuotaikas, neišvengiamai stiprėsiančias Lietuvoje, kurios gyventojų moraliniai ir kultūriniai įsitikinimai yra atvirai paminami? Ir, dar svarbiau, kodėl tai leidžia Lietuvos valdžia, turinti tautos suteiktą mandatą ginti šalies savarankiškumą ir pareigą atstovauti ją išrinkusios visuomenės nuostatas? 

Tai klausimai, į kuriuos ankščiau ar vėliau turės būti pateikti atsakymai.