Seimas atmetė siūlymą kreiptis į KT dėl lenko kortos
Trečias bandymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl lenko kortos suderinamumo su Seimo nario mandatu taip pat buvo ...
https://www.propatria.lt/2013/05/seimas-atmete-siulyma-kreiptis-i-kt-del.html
Trečias bandymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl lenko kortos suderinamumo su Seimo nario mandatu taip pat buvo nesėkmingas. Už tokio kreipimosi projektą ketvirtadienį balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo 33, susilaikė 41 parlamentaras. Už balsavo konservatorių frakcija, pora Mišrios Seimo narių grupės atstovų bei vienas "darbietis".
Visi kiti Seimo nariai buvo prieš arba susilaikė.
Balsuodamas, ar grąžinti nutarimą iniciatoriams tobulinti, ar atmesti, Seimas pasisakė už atmetimą - už tai buvo 73 parlamentarai.
Po balsavimo konservatorius Jurgis Razma pranešė, kad bus surinkti parlamentarų parašai ir į KT kreipsis Seimo narių grupė.
Už projektą pasisakęs konservatorius Kęstutis Masiulis pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo atsakymas šioje situacijoje būtų naudingas, ypač siekio įteisinti dvigubą pilietybę kontekste.
"Klausimas pakankamai rimtas - aš mąstau, jei mes išplėsime Lietuvos pilietybės galimybę ir dauguma žmonių įgytų Lietuvos pilietybę, man kiltų klausimas, ar tokie asmenys gali dirbti Valstybės saugumo departamente, kurioje kariuomenėje privalės tarnauti, abejose, ar ne abejose, lygiai taip pat, ar jie gali būti Seimo nariais. Ir aš noriu gauti atsakymus", - balsuoti už kreipimąsi ragino konservatorius.
Pasak jo, "būtų daug geriau, jei KT paaiškintų, ar mes nedarome klaidos, nei turėti konfliktinę situaciją, kai vieni interpretuoja vienaip, kiti - kitaip".
Prieš projektą kalbėjęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas tvirtino, kad dėl lenko kortos yra Užsienio reikalų ministerijos vertinimas, kad ji nėra susijusi su priesaika Lenkijai.
"Užsienio reikalų ministerija, išnagrinėjusi Lenkijos parlamento priimtus įstatymus, priėjo išvadą, kad joje nėra pasižadėjimo Lenkijos valstybei reikalavimo", - yra rašoma 2008 metų Užsienio reikalų ministerijos tuometinio valstybės kanclerio Deivido Matulionio pasirašytame atsakyme Seimo nariams bei Vyriausiajai rinkimų komisijai.
"Gerbiamieji broliai lietuviai, jūs patikėkite, kad Lietuvos lenkai nėra Lietuvos priešai. Jie irgi yra tokie pat piliečiai, kurie myli savo Lietuvą. Ir aš galvoju, kad Lietuvos lenkai pirmieji gins savo tėvynę negu kiti lietuviai, kurie labai mėgsta deklaruoti savo patriotizmą, bet kada reikia pasilaikyti ką nors, dingta kažkur", - sakė L.Talmontas.
Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT inicijavo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai: buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai Audronius Ažubalis ir Rasa Juknevičienė, taip pat parlamentarai Vilija Aleknaitė Abramikienė ir Valentinas Stundys.
Jie siūlė Seimui prašyti KT išaiškinimo, ar Seimo nariu gali būti asmuo, kuris pagal užsienio valstybės įstatymą užsienio valstybės pareigūnui išreiškė savo valią priklausyti kitai, nei Lietuvos, tautai, turi užsienio valstybės dokumentą, išduotą jam pagal tos valstybės įstatymus, kuris suteikia tam tikras politines, socialines, ekonomines ir kultūrines teises toje valstybėje, o šio dokumento turėjimas pagal tos valstybės įstatymus yra siejamas su asmens pareiga gerbti tą užsienio valstybę ir jos tautą, nekenkti tos valstybės bei jos tautos, saugumo, gynybos, viešosios tvarkos, kitiems pagrindiniams interesams.
Konservatoriai priminė, kad KT 1998 metų lapkritį yra priėmęs nutarimą, jog "Konstitucija iš Seimo nario besąlygiškai reikalauja ištikimybės priesaikos vien Lietuvos valstybei, pasižadėjimo gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus".
Lietuvos valdžios kritikuojamą "lenko kortą" kasmet gauna per tūkstantį lenkų kilmės Lietuvos piliečių, rodo statistika. Lenkijos ambasada Vilniuje BNS pranešė, kad šiuos dokumentus 2011-aisiais gavo 1024 asmenys. 2010 metais ambasada išdavė 1197 kortas. Iš viso išduota per 4 tūkst. šių dokumentų.
Šį dokumentą gaunantys asmenys raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, jie turi įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę.
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, turi teisę gauti nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose.
2009 metų birželį ir 2011 metų balandį Seimas yra atmetęs du panašius projektus dėl kreipimosi į KT. Tuomet taip pat norėta Konstitucinio Teismo prašyti išaiškinti, ar " lenko korta" suderinama su Seimo nario priesaika Lietuvai.
Šaltinis: www.lzinios.lt
1 komentaras
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, turi teisę gauti nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose - ar tokių pačių teisių neturi ir kiti ES piliečiai? Skaldot čia net neįsigilinę... Lenko kortos problema yra labiau susijusi su priesaika, kurią turi pasirašyt, kad ją gautu.
Rašyti komentarą