Nepatenkintus pakeis užsieniečiai

Darbo birža nebeskelbia džiugių žinių apie mažėjantį nedarbą. Nors laisvų darbo vietų registruojama daugiau, jos greitai neužsipildo. Darbo ieškantys žmonės nenori dirbti už grašius, o daugelis darbdavių daugiau ir nesiūlo. Kam, jei netrukus atsivers sienos svetimšaliams darbininkams, kurie dirbs už tiek, kiek siūloma, ir nemurmės. Placdarmas atvykėlių dirbti antplūdžiui pamažu jau rengiamas.

Siūloma daugiau lengvatų

Kvalifikuotiems darbuotojams iš trečiųjų šalių Lietuvos sienos atveriamos vis plačiau. Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kuriais siūlomos palankesnės leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo užsieniečiams darbuotojams sąlygos.

Siūloma leidimus gyventi išduoti ilgesniam laikui, o prašymus dėl minėtų leidimų išnagrinėti greičiau, tiesa, už didesnę valstybės rinkliavą.

Atsižvelgiant į darbdavių pageidavimus, gali būti nustatytas tokio paties galiojimo terminas užsieniečiui gyventi Lietuvoje, kokiam laikui jam išduotas leidimas dirbti, bet ne ilgiau kaip 2 metams. O jei darbdavys atvykstančiam užsieniečiui įsipareigos mokėti 3 mėnesių šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio algą, tokiam atvykėliui siūloma iškart išduoti 3 metus galiojantį leidimą gyventi. Be to, tokiai brangiai apmokamai darbo vietai siūloma netaikyti šiuo metu privalomo darbo rinkos testo, t.y. neieškoti tinkamo darbuotojo Lietuvoje.

Darbdaviai džiūgauja

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos ir teisės departamento vadovė Dovilė Baškytė VRM siūlomus palengvinimus užsienio darbuotojams vertina itin palankiai.

„Leidimų gavimo procedūros užsitęsia kelis mėnesius, o dirbančiojo įmonei reikia čia ir dabar“, - aiškino D.Baškytė.

Užsieniečius įsivežantys darbdaviai ypač kratėsi darbo rinkos testo, kai laisva darbo vieta būtinai turi mėnesį, o reikalaujanti aukštos kvalifikacijos - 21 dieną „kabėti“ darbo biržoje, nors jau ir prieš tai reikiamo darbuotojo paieškos buvo bevaisės.

„Pasamdyti vietinį darbuotoją darbdaviui daug paprasčiau, nei įveikti visas legalizavimo procedūras įsivežant užsienietį. O jeigu jis jau kreipiasi dėl užsieniečio, vadinasi, iš tikrųjų nerado čia tinkamo žmogaus, - tvirtino D.Baškytė. - Mums pavyzdys galėtų būti Latvija, kur diferencijuota rinkliava už leidimų išdavimą. Ko gero, ir mūsų darbdaviai būtų linkę daugiau sumokėti, bet sparčiau sutvarkyti procedūras“.

Ji patikino, kad į specialios kvalifikacijos nereikalaujančias darbo vietas įmonės užsieniečių darbuotojų įsivežti neketina, nes, suskaičiavus visų procedūrų laiką ir sąnaudas, būtų per brangu.

Žvalgosi į valstybės kišenę

Lietuvoje trūkstamų profesijų sąraše įsitvirtinę ir virėjai. Nemažai šios specialybės atstovų iš Kinijos kasmet gauna leidimus dirbti, dažniausiai savo tautiečių įkurtose įmonėse.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad jos kolegos nė karto net nesvarstė galimybės kviestis darbuotojų iš trečiųjų šalių, nors kvalifikuotų virėjų trūkumas jau kelia pavojų restoranų sektoriaus plėtrai.

„Visi jauni specialistai išvažiuoja. Dalis net už mokslus tuos kelis tūkstančius litų patys susimoka - ir jau bilietas kišenėje, nes Vakaruose jie gauna atlyginimo eurais tiek, kiek čia mokama litais, - teigė asociacijos vadovė. - Bandysime kvalifikacinius kursus savo darbuotojams rengti savo jėgomis - sudarėme sutartį su darbo birža, gausime šiek tiek pinigų, prisidės ir asociacija“.

Į valstybės kišenę žvilgsnius kreipia ir kitų verslo sričių atstovai. Tikinama, kad darbo jėgos trūkumą greitai gali pajusti ir statybų sektorius. Kad įsidarbintum statybose, aukštųjų mokslų krimsti nereikia, tinkamus darbuotojus galima parengti greitai. Geriausia - visų mokesčių mokėtojų sąskaita, o paskui įdarbinti už minimalią algą.

Paaiškinimas

- Paslaugų ir prekių kainos Lietuvoje jau pasiekė europines, tai kodėl atlyginimai beveik nejuda iš mirties taško - ar verslininkai tiek neturi sąžinės ir siekia sau pelnus krautis darbuotojų sąskaita? - klausė „Respublika“ Verslo darbdavių konfederacijos prezidento Valdo SUTKAUS.

- Situacija dėl darbo užmokesčio Lietuvoje nėra vienareikšmė. Verslininkai iš tiesų kartais kaltinami perdėtu godumu, bet realybė tikrai ne tokia. Viena vertus, atlyginimus nustato rinka, kita vertus, mūsų rinka nėra uždara, nors ir maža. Mūsų ekonomika turi plėstis ir artėti link Vakarų. Taip pat ir atlyginimai. Verslas galėtų mokėti darbuotojams daugiau, bet labai didelę dalį sudaro darbo jėgos apmokestinimas. Dar viena priežastis, kodėl atlyginimai lieka nedideli, yra valstybės vykdoma viešųjų pirkimų politika. Pažiūrėkime - apie 98 proc. pirkimų vykdoma už mažiausią kainą, ir tokiuose sektoriuose, kaip statybos, informacinės technologijos, inžineriniai darbai ir t.t., kur dirba brangiai mokami specialistai. O jeigu paslaugos ir darbai perkami už mažiausią kainą, kad tokią galėtų pasiūlyti, įmonėms nelieka nieko kito, tik mažinti sąnaudas. Atlyginimai yra sąnaudų dalis. Taip pat ir mokesčiai, kurie sugrįžta valstybei nuo jos pačios užsakymų.

Šaltinis: www.respublika.lt