Nelietuviškų pavardžių rašymo Vyriausybė neskuba įteisinti

Pirmadienį Ministrų kabinetas dar kartą atidėjo klausimą dėl asmenvardžių rašybos ne lietuvių kalba. Ministrų kabinetas buvo nusprendęs pavesti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai parengti nelietuviškų asmenvardžių rašybos taisykles, tačiau komisija tą daryti atsisakė.

Pirmadienį Vyriausybės pasitarime turėjo būti sprendžiama, ar pritarti Teisingumo ministerijos pateiktam įstatymo projektui, kuriuo būtų leista asmens dokumentuose rašyti vardus ir pavardes ne lietuvių kalba.

Šį klausimą Ministrų kabinetas turėjo apsvarstyti jau praėjusią savaitę, pirmadienį, tačiau jis buvo atidėtas, nes Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijoms kilo neaiškumų dėl siūlymų.

Be to, Ministrų kabinetas buvo nusprendęs Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pavesti priimti norminio pobūdžio teisės aktą, kuriuo būtų nustatytos pamatinės nelietuviškos kilmės asmenvardžių taisyklės.

- Ar Seimui pavaldi komisija rengs šias taisykles žinodama, kad asmenvardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis prieštarauja Konstitucijai? - „Respublika“ teiravosi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės docentės daktarės Daivos VAIŠNIENĖS.

- Šio pasiūlymo yra atsisakyta, nes VLKK yra pakankamai reglamentavusi svetimų kalbų asmenvardžių vartojimą lietuviškuose tekstuose. Yra komisijos nutarimas Nr.60. Noriu pasakyti, kad šitas nutarimas nereglamentuoja ir negali reglamentuoti asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose. Tą dalyką nustato ne VLKK, o tautos atstovai - Parlamentas.

Mes negalime to reglamentuoti, nes Valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnis sako, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės rašomi įstatymo numatyta tvarka.

Kaip ir daugelyje valstybių, turėtų būti asmenvardžių ir pavardžių rašybos įstatymas, kuriame būtų visa tai numatyta - visų Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių rašyba dokumentuose, pavardžių keitimas ir t.t.

- Ar Vyriausybė VLKK prašė suformuluoti nuomonę dėl asmenvardžių rašybos ne lietuvių kalba?

- Komisijos nuomonė yra žinoma. Komisija iš esmės neprieštarauja, bet... Konstitucinio Teismo sprendimo privalome laikytis. Yra galiojantys teisės aktai. Komisija gali daryti sprendimus tik pagal galiojančius teisės aktus. Kol jie tokie, kokie yra, jokių sprendimų, pažeidžiančių įstatymus, komisija negali priimti.

- Kodėl Vyriausybė vis vien spaudžia komisiją dėl asmenvardžių rašybos, jei ši, kaip minėjote, negali nieko padaryti, pakeisti įstatymų?

- Nemanau, kad spaudžia. Spaudimo mes nejaučiame. Matyt, Vyriausybė ieško būdų... O mūsų paspausti nelabai ir gali, nes esame institucija, atskaitinga Parlamentui, ir savarankiškai darome sprendimus.

O Vyriausybė, ko gero, ieško sprendimo. Jei mums teiks kokį siūlymą, žinoma, komisija jį svarstys. Taip yra įprasta, bet kol kas jokio oficialaus siūlymo, rašto, komisijos paklausimo mes nesame gavę. Todėl net ir komentuoti negalėčiau.

- Sakėte „Vyriausybė ieško būdų“... Kam? Žutbūt įteisinti asmenvardžių rašybą?

- Turbūt reikėtų klausti tų, kurie dirba šitą darbą. Man sunku komentuoti.

- Nuogąstaujama, kad leidus rašyti asmenvardžius ir vietovardžius nelietuviškai, iškiltų grėsmė lietuvių kalbai, ji būtų nuvertinta? Ką jūs apie tai manote?

- Pirmiausia reiktų atskirti šiuos dalykus: asmenvardžių ir vietovardžių rašymą. Nereikia to vienodai vertinti. Asmenvardžiai nėra viešojo kalbos vartojimo dalykas, o vietovardžiai - tai, ką mes matome kiekvieną dieną, kiekvienoje gatvėje. Tai viešojo kalbos vartojimo dalykas. Todėl vietovardžių rašymas ne lietuvių kalba, komisijos nuomone, nebūtų tinkamas sprendimas. Juolab kad dauguma vietovardžių iš prigimties lietuviški.

Dėl asmenvardžių komisija iš esmės neprieštarauja. Ar tėvas nenorėtų, kad jo vaikas turėtų jo pavardę? Aš pirmiausiai kalbu apie tuos atvejus, kai yra aiškus pirminis šaltinis, pagal kurį ta pavardė suteikiama. Tarkim, užsienietės moterys, kurios išteka už užsienio valstybių piliečių, negali perimti vyro pavardės. Vaikai, jei jie lieka Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat negali gauti tėvo pavardės. Turbūt lietuviams vyrams irgi nebūtų maloni situacija, jei jų vaikas negalėtų gauti jų pavardės... Bet kaip jau sakiau: dėl asmenvardžių rašybos galioja Konstitucinio Teismo sprendimas. Šiuo atveju yra pasakyta, kad Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose rašyti reikia valstybine kalba.

Šaltinis: www.respublika.lt