Kazimieras Garšva. Vardyno paveldas įstatymuose turi būti išsaugotas

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotrauka

Valstybinė kalba susideda iš bendrinių žodžių ir tikrinių žodžių (vardų, pavardžių, vietovardžių ir t.t., kurie rašomi didžiąja raide). Vardai, pavardės keliauja per įvairias kalbas ir panašiai kaip terminai būna įvairios kilmės, bet pritaikomi prie kiekvienos kalbos sistemos ir rašomi ne „originaliai“, o pagal kiekvienos šalies rašybą. Pavyzdžiui, Voveraitis Vokietijoje rašomas Wowerait, o Jogaila (Jogėla) Lenkijoje - Jagiello. Lietuviškos (baltiškos) kilmės pavardžių Lenkijoje yra per 10 tūkst., bet jie oficialiai rašomi tik pagal lenkų kalbos rašybą ir linksniuojami pagal lenkų kalbos morfologinę sistemą, pakeičiamos net jų priesagos: Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėja I.Gasperavičiūtė rašoma Gasperowicz, A.Vaicekauskienė - Woiciechowska, o Punsko seniūnas Vytautas Liškauskas - Witold Liszkowski.

Ir niekas nekalba apie žmogaus teises rašyti savo vardą „originaliai“, pagal savo tautybės ir kalbos abėcėlę. Tokių dalykų nėra nė vienoje Europos Sąjungos šalyje. Plaukikė Rūta Meilutytė užsienyje rašoma Ruta Meilutyte. Lietuviai emigrantai, apsigyvenę Anglijoje, Airijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Norvegijoje ar kur nors kitur dokumentuose rašomi pagal tų šalių abėcėlę, jų žmonos ar vyrai ir vaikai - taip pat. JAV, Kanadoje ir kitur Gražulienė, Gražulytė dokumentuose rašoma Grazulis, apie jokias žmogaus teises, autentišką rašybą nediskutuojama. Kodėl vien Lietuva dėl vardyno turėtų pasaulyje daryti išimtį, lyg joje nebeveiktų savo valstybės Konstitucija, Valstybinės kalbos įstatymas? Kodėl net fonetinis rašybos principas turi būti keičiamas?

Kalbos dalykus pasaulyje tvarko kalbininkai. Ir Lietuvoje taip buvo. Gūdžiais carizmo laikais, priėmus „politinį“ sprendimą ir 1864 m. uždraudus spaudą lotyniškais rašmenimis, prieš 112 metų Jonas Jablonskis Petro Kriaušaičio vardu ir pavarde Tilžėje išspausdino lietuvių kalbos gramatiką. Jos rašybos laikomasi iki šiol. Tai patvirtinta ir „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ keturiuose leidimuose - esu jos abėcėlės skyriaus autorius, bet net jos išnaša, pritaikyta užsienio autorių knygoms bei straipsniams, yra iškraipoma.

Kaip ir gretimose valstybėse, Lietuvoje yra ne tik baltiškos, bet ir gudiškos, vokiškos, lenkiškos, rusiškos, žydiškos, totoriškos ir kitokios kilmės pavardžių - tos kilmės dažnai nebeįmanoma nustatyti ir tos pavardės, susiformavusios Lietuvos teritorijoje, yra lietuviškos, rašomos, linksniuojamos pagal lietuvių kalbos reikalavimus.

Jeigu dabartinė valdančioji koalicija laikysis tomaševskininkų programos, tektų sustabdyti Lietuvos Konstitucijos veikimą ir nelietuviškos kilmės pavardes rašyti kaip caro ir Lenkijos okupacijos laikais: vyskupas Valančius tada rašytas Wolonczewski, vyskupas Baranauskas - Baranowski, Kauno kunigų seminarijos klierikų lietuvių pavardės taip pat buvo iškraipytos.

Vardyno kultūros paveldas Lietuvos įstatymuose turi būti išsaugotas. Jo keisti neleidžia nei Lietuvos, nei tarptautiniai įstatymai. Konstitucinio Teismo sprendimu Lietuvos piliečio vardas ir pavardė turi būti rašoma valstybine kalba.

Šaltinis: www.respublika.lt