Alvydas Medalinskas. Ar Sąjūdžio 25-metis taps visų mūsų švente?

Li­kus ke­lioms sa­vai­tėms iki bir­že­lio 3 die­nos aiš­kė­ja, kad Są­jū­džio gi­mi­mo die­na - 25-me­tis - bus mi­ni­ma ne tik są­jū­di­nin­kų, bet ir vals­ty­bės. Sei­mo pir­mi­nin­kas su­da­rė dar­bo gru­pę, į ku­rią pa­kvie­tė ir da­lį Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rių.

Gru­pė jau pa­tei­kė bir­že­lio 3-io­sios ren­gi­nių pla­ną. Ti­kiuo­si, jis bus pa­tvir­tin­tas. Taip bū­tų už­deg­ta ža­lia švie­sa mi­nė­ti la­bai svar­bią mū­sų vals­ty­bei die­ną, ku­ri pa­dė­jo pa­grin­dą Ko­vo 11-ajai.

Pa­sta­rą­jį mė­ne­sį ne kar­tą gir­dė­jau val­džios at­sto­vus sa­kant: "Ko­dėl taip vė­lai pri­me­na­te apie Są­jū­džio 25-me­tį, juk bu­vo ga­li­ma daug ge­riau vis­kam pa­si­reng­ti, nu­ma­ty­ti iš­tek­lius." Bet ar tik są­jū­di­nin­kai tu­ri rū­pin­tis, kad vals­ty­bė pa­mi­nė­tų svar­bią da­tą? Da­bar ma­to­me vis dau­giau su­pra­ti­mo Są­jū­džio 25-me­čio svar­bai, ką jau kal­bė­ti apie bend­rą su­vo­ki­mą, jog ki­tas reikš­min­gas ju­bi­lie­jus bus tik 50-me­tis. Są­jū­di­nin­kai ne­jau­nė­ja. Džiu­gu, kad ne vie­nas jų, jau ta­da bu­vęs vy­res­nio am­žiaus, yra ener­gin­gas ir šian­dien, nors ne vi­siems val­džio­je ta mū­sų ener­gi­ja pa­tin­ka. No­ri­si žmo­giš­kai pa­lin­kė­ti daug svei­ka­tos, il­gų gy­ve­ni­mo die­nų tiems, ku­rie la­bai daug pa­da­rė dėl mū­sų vals­ty­bės ne­prik­lau­so­my­bės. Ne vie­nas jų vė­liau, jei ne­ta­po Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ru ar vie­tos val­džios at­sto­vu, bu­vo už­mirš­tas.

Bir­že­lio 3-io­ji su­tei­kė pos­tū­mį tau­ti­niam pa­ki­li­mui vi­sa­me kraš­te. 1988 me­tų va­sa­ra Lie­tu­vo­je vir­to "dai­nuo­jan­čios re­vo­liu­ci­jos" va­sa­ra. Tie­sa, vė­liau ši re­vo­liu­ci­ja pra­dė­jo "val­gy­ti" tuos, ku­rie vis­ką pra­dė­jo. Idea­lis­tus ėmė iš­stum­ti pra­gma­ti­kai. Daug Są­jū­džio idė­jų, ku­rios taip ža­vė­jo ne vie­ną mū­sų, ir li­ko tik idė­jos. Bet iš tų lai­kų tu­ri­me ne­prik­lau­so­my­bę, nors ją, re­gis, vis ma­žiau bran­gi­na­me. Ne dėl to, jog ne­my­lė­tu­me sa­vo vals­ty­bės. To­dėl, kad pa­ti Lie­tu­va ta­po ki­to­kia.

Kai prieš po­rą mė­ne­sių klaus­da­vau, ar šie­met Są­jū­džio 25-me­tis bus pa­mi­nė­tas vals­ty­bės mas­tu kaip svar­bi da­ta, ne­re­tai ma­ty­da­vau nuo­sta­bos ku­pi­nus žvilgs­nius. O kam? Juk jau bu­vo Są­jū­džio 20-me­tis ir Są­jū­džio me­tai.

Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad bu­vo. Jei ne­bū­tų bu­vę, šian­dien var­gu ar tu­rė­tu­me ne tik są­jū­di­nin­kų iš­sa­ky­tą, bet ir is­to­ri­kų, po­li­to­lo­gų pra­dė­tą ana­li­zuo­ti me­džia­gą apie tai, kaip Lie­tu­va at­ėjo prie bir­že­lio 3-io­sios. O ką ži­no­me apie vė­les­nius įvy­kius?

Apie tą nuo­sta­bią 1988-ųjų va­sa­rą, kai vi­sa Lie­tu­va, ne­pai­sy­da­ma grū­mo­ji­mų iš Mask­vos, ėmė į ran­kas tris­pal­ves ir kū­rė Są­jū­džio gru­pes kiek­vie­na­me mies­te bei ra­jo­ne. Ką ži­no­me apie tų lai­kų en­tu­zias­tus, jų dar­bus? Są­jū­džio 25-me­tis ir tu­ri bū­ti tas me­tas, kai pri­va­lo­me vals­ty­bės mas­tu at­ras­ti kiek­vie­no ra­jo­no, mies­to są­jū­di­nin­kų in­dė­lį į Lie­tu­vos lais­vę. O Są­jū­džio pra­di­nin­kų gre­tos vis tirps­ta... Vals­ty­bei de­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į jų gy­ve­ni­mą, var­gus, iš­girs­ti jų žo­dį apie tuos lai­kus. Kad pa­skui jau is­to­ri­kai ir po­li­to­lo­gai ga­lė­tų ana­li­zuo­ti šią svar­bią tau­tos ke­lio į ne­prik­lau­so­my­bę da­lį.

No­riu ti­kė­ti, jog Są­jū­džio pra­di­nin­kai mies­tuo­se ir ra­jo­nuo­se taip pat su­pras, kad svar­bu vi­siems kar­tu pa­mi­nė­ti šį lai­ko­tar­pį, ir pa­siū­lys, kaip tai pa­da­ry­ti. O bir­že­lio 3 die­ną ne tik Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės, Są­jū­džio Sei­mo na­riai iš vi­sos Lie­tu­vos, bet ir ra­jo­nų, mies­tų ini­cia­ty­vi­nių gru­pių na­riai su­si­rinks į Vil­nių da­ly­vau­ti iš­kil­min­ga­me mi­nė­ji­me Sei­me ir Moks­lų aka­de­mi­jo­je ren­gia­mo­je dis­ku­si­jo­je. Ji vyks to­je sa­lė­je, ku­rio­je bir­že­lio 3-ią­ją gi­mė Są­jū­dis. Siū­lo­ma, kad Sei­me są­jū­di­nin­kai ir is­to­ri­kai, ku­riems 1988-ųjų įvy­kiai tė­ra vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mai, ap­tar­tų Są­jū­džio ir jo iš­ta­kų svar­bą ne­prik­lau­so­my­bei. Moks­lų aka­de­mi­jo­je kal­bė­si­me apie Są­jū­dį ir jo idė­jų li­ki­mą šių die­nų Lie­tu­vo­je.

Ar­tė­jant bir­že­lio 3-ia­jai ir vė­liau, ma­tyt, vyks daug ki­tų ren­gi­nių, per ku­riuos kul­tū­ros, moks­lo, vi­suo­me­nės žmo­nės dis­ku­tuos apie Są­jū­džio idė­jų li­ki­mą. Tai ge­rai. Ši te­ma jau­di­na ne vie­ną. To­kio­se dis­ku­si­jo­se svar­bus ir sa­vi­kri­tiš­ku­mo grū­das. Pa­vyz­džiui, jei žmo­gus daug pa­da­rė, kad Są­jū­džio tau­ti­nės mo­kyk­los idė­ja bū­tų su­nai­kin­ta, gal jam ne­de­rė­tų kal­bė­ti apie Są­jū­džio idė­jų tęs­ti­nu­mą, nes tai bū­tų ne­na­tū­ra­lu ir ne­ti­kra. Vi­siš­kai ki­tas rei­ka­las, jei­gu tie, ku­rie tu­rė­jo ga­li­my­bių įgy­ven­din­ti Są­jū­džio idė­jas, bet to ne­pa­da­rė, pa­tys at­sa­kys į klau­si­mą "ko­dėl?" Tai vi­siems mums gal­būt pa­dė­tų su­pras­ti, ko­dėl Lie­tu­va ne­ta­po to­kia, ko­kios mes, są­jū­di­nin­kai, no­rė­jo­me.

Bet šven­tė - ne tik dis­ku­si­jos. Ir ne tik tarp pa­čių są­jū­di­nin­kų. La­bai no­rė­tų­si, jog bir­že­lio 3-io­ji tap­tų šven­te dau­ge­liui Lie­tu­vos žmo­nių, o tie, ku­rie siū­lo ren­gi­nių prog­ra­mą, pri­siim­tų at­sa­ko­my­bę, kad jie ne­pa­rei­ka­lau­tų daug vals­ty­bės lė­šų. Pa­vyz­džiui, jei bus ras­ta lė­šų su­reng­ti At­gi­mi­mo lai­kų dai­nų kon­cer­tą Ka­ted­ros ar ki­to­je Vil­niaus aikš­tė­je, no­rė­tų­si ti­kė­ti, kad dai­ni­nin­kai ir mu­zi­kan­tai, ku­rie ir Są­jū­džio me­tais bu­vo kar­tu, su­tiks do­va­no­ti žmo­nėms šven­tę, rem­da­mie­si tik gra­žiu en­tu­ziaz­mu ir nuo­tai­ka, ko­kia gy­ve­no­me Są­jū­džio die­no­mis. To pa­ties ti­ki­mės iš vi­sų ki­tų pa­gal­bi­nin­kų. O iš sa­vi­val­dy­bių - pa­dė­ti bir­že­lio 3-ią­ją at­vyk­ti į Vil­nių są­jū­di­nin­kams iš vi­sos Lie­tu­vos. Siū­lo­me at­si­sa­ky­ti ir fe­jer­ver­kų, bet ko­kios pom­pas­ti­kos, nors anks­čiau ne­re­tai bū­tent taip bu­vo su­vo­kia­mos vals­ty­bės mi­ni­mos die­nos. Bir­že­lio 3-ią­ją no­ri­si tik ge­ros nuo­tai­kos. Taip pat šven­tės visiems, ku­riems Są­jū­dis, tų die­nų at­si­mi­ni­mai, ir ne­svar­bu, ko­kios ne­gan­dos gal­būt užk­lu­po vė­liau, iki šiol yra bran­gūs.

Šaltinis: www.lzinios.lt