Sukilo už valstybės ir kalbos išsaugojimą

Prie Sei­mo balandžio 28 dieną su­si­rin­kę mi­tin­guo­to­jai skan­da­vo: "Už mū­sų že­mę, kal­bą ir vals­ty­bę!" Val­džia ra­gin­ta ne­pai­sy­ti Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) rei­ka­la­vi­mų.

Sekmadienį 14 val. į skve­re­lį prie Na­cio­na­li­nės Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­kos, ša­lia Sei­mo rū­mų, su­plū­do pora tūkstančių mi­tin­guo­to­jų. Su­si­rin­ku­sių­jų mi­nio­je bū­ria­vo­si pa­trio­tai, lais­vės ko­vų da­ly­viai, in­te­lek­tua­lai, po­li­ti­kai, jau­ni­mas. "Tau­ti­nė vals­ty­bė - ver­ty­bė", "Vil­niaus kraš­to po­lo­ni­za­ci­jai - ne", "Ap­gin­ki­me pro­tė­vių že­mę, mū­sų vals­ty­bi­nę kal­bą ir že­mių vien­ti­su­mą", - vė­jo plaiks­to­mų tris­pal­vių jū­ro­je mir­gu­lia­vo mi­tin­guo­to­jų pla­ka­tai.

Su­si­rin­ku­sie­ji pik­ti­no­si val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai pri­klau­san­čios LLRA rei­ka­la­vi­mais ra­šy­ti vie­to­var­džius dviem kal­bo­mis, o ne­lie­tu­viš­kus as­men­var­džius do­ku­men­tuo­se - ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, leis­ti lai­ky­ti skir­tin­gą lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną lie­tu­vių ir tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų abi­tu­rien­tams.

Su­kvie­tė intelektualai

Vie­šą kvie­ti­mą į mi­tin­gą dar pra­ėju­sią sa­vai­tę iš­pla­ti­no ir pa­si­ra­šė per ke­lias­de­šimt gar­sių Lie­tu­vos ra­šy­to­jų, me­ni­nin­kų, moks­li­nin­kų, Są­jū­džio ak­ty­vis­tų. "Man ke­lia ne­ri­mą tau­ti­nių ma­žu­mų san­ty­kis su mū­sų vals­ty­be. Jis iš­li­ko toks, koks bu­vo so­vie­ti­jo­je. Tau­ti­nės ma­žu­mos nė­ra lo­ja­lios vals­ty­bei, ir tai par­odė jų kal­bė­ji­mas ul­ti­ma­tu­mais", - LŽ ti­ki­no ra­šy­to­ja Van­da Juk­nai­tė.

Di­si­den­tas, ak­ty­vus pa­sip­rie­ši­ni­mo so­vie­ti­niam re­ži­mui da­ly­vis ku­ni­gas Ro­ber­tas Gri­gas ma­no, kad šių die­nų įvy­kiuo­se ga­li­ma įžvelg­ti pa­na­šu­mų su 1926 me­tų kai­rią­ja Vy­riau­sy­be. "Ji tik at­ėju­si į val­džią pra­dė­jo da­ry­ti su­nkiai pa­grin­džia­mas nuo­lai­das tau­ti­nėms ma­žu­moms. Tai su­kė­lė na­tū­ra­lų pa­trio­ti­nių jė­gų pa­si­pik­ti­ni­mą ir pri­ve­dė prie grei­to tos Vy­riau­sy­bės ga­lo", - tvir­ti­no jis.

Ra­šy­to­jas, bu­vęs Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rys Vy­tau­tas Bub­nys LŽ tei­gė, jog ne­ri­mau­ti ver­čia len­kų tai­ko­mi dve­jo­pi stan­dar­tai.

Pa­sak jo, kol len­kų tau­ti­nė ma­žu­ma iš Vy­riau­sy­bės rei­ka­lau­ja iš­skir­ti­nių są­ly­gų švie­ti­mui, lie­tu­vių mo­kyk­los Len­ki­jo­je už­da­ro­mos. "Jau ir Vil­niaus kraš­te ky­la pa­vo­jus, kad lie­tu­viš­kos mo­kyk­los pa­ma­žu pra­dės nyk­ti", - nuo­gąs­ta­vo V.Bub­nys. San­ty­kius su kai­my­nais, anot ra­šy­to­jo, rei­kia pa­lai­ky­ti, ta­čiau jie tu­ri bū­ti ly­gia­ver­čiai. "Kaip Len­ki­ja, taip ir Lie­tu­va yra sa­va­ran­kiš­ka vals­ty­bė. Tad ir kal­bė­ki­me kaip ly­gūs su ly­giais, be jo­kių vien­pu­sių nuo­lai­dų", - pa­brė­žė V.Bub­nys.

LLRA už­sii­ma ma­ni­pu­lia­ci­jo­mis?

Sek­ma­die­nio mi­tin­gui nuo pa­ky­los va­do­va­vo Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­ras, fi­lo­so­fas Ro­mual­das Ozo­las. "Te­ri­to­ri­ja su gre­ti­mos vals­ty­bės kal­bos už­ra­šais, pa­sai su tos pa­čios vals­ty­bės kal­bos

įra­šais, len­ko kor­te­lė, gau­ta su­švel­nin­ta ki­tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bė, mo­di­fi­kuo­tas švie­ti­mo va­rian­tas... Ką iš šios vi­su­mos tu­ri­me? Be­veik už­baig­tą au­to­no­mi­ją!" - kal­bė­jo jis. R.Ozo­las kvie­tė žmo­nes pa­sa­ky­ti val­džiai: "Ne­da­ry­ki­te to, kas jums ne­de­ra ir ne­sa­te įga­lio­ti da­ry­ti!"

Ki­tas iš mi­tin­go or­ga­ni­za­to­rių, jau­ni­mo sam­bū­rio "Pro Pa­tria" at­sto­vas Pa­ulius Sto­nis su­si­rin­ku­sie­siems pa­brė­žė, kad Lie­tu­vo­je konf­lik­to su len­kų tau­ti­ne ma­žu­ma da­bar nė­ra, o į vals­ty­bi­nę kal­bą, te­ri­to­ri­nį vals­ty­bės vien­ti­su­mą ir jos su­ve­re­nu­mą kė­si­na­si ne Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių len­kų bend­ruo­me­nė, bet LLRA. "Vie­na mū­sų bend­ra­pi­lie­čių len­kų in­te­re­sais be­si­dangs­tan­ti par­ti­ja vyk­do an­ti­kons­ti­tu­ci­nę ir an­ti­vals­ty­bi­nę veik­lą. Ji, ma­ni­pu­liuo­da­ma ir dirb­ti­nai es­ka­luo­da­ma tau­ti­nės ma­žu­mos klau­si­mą, ban­do su­kir­šin­ti Lie­tu­vos lie­tu­vį su Lie­tu­vos len­ku, - tvir­ti­no P.Sto­nis ir pri­dū­rė: - Šian­dien pra­si­de­da ko­va už Lie­tu­vą. Rink­si­mės čia tiek, kiek rei­kės, kad Lie­tu­va bū­tų lais­va ir ori vals­ty­bė."

Mi­tin­ge taip pat vie­šai kal­bė­jo li­te­ra­tū­ro­lo­gas Re­gi­man­tas Ta­mo­šai­tis, ak­to­rius Ge­di­mi­nas Stor­pirš­tis, kal­bi­nin­kas Ka­zi­mie­ras Garš­va, Lie­tu­vių tau­ti­nio jau­ni­mo są­jun­gos ir mo­ki­nių par­la­men­to at­sto­vai, ki­ti vi­suo­me­nės vei­kė­jai.

Skir­tin­gas egzami­nas - diskriminacija

Su­si­rin­ku­sie­ji ra­gi­no val­džią dar šiais me­tais su­vie­no­din­ti lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną vi­siems ša­lies abi­tu­rien­tams. Kaip LŽ tei­gė mi­tin­ge da­ly­va­vęs lie­tu­viš­kos Šal­či­nin­kų tūks­tant­me­čio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Vid­man­tas Ži­lius, len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos rei­ka­la­vi­mai švie­ti­mo sri­ty­je ir Vy­riau­sy­bės nuo­lai­džia­vi­mas - ne­pag­rįs­ti. "Vai­kai, ku­rie ei­na į len­kiš­kas ar į lie­tu­viš­kas mo­kyk­las, yra tos pa­čios vals­ty­bės pi­lie­čiai. Jie tik pa­si­ren­ka skir­tin­gas mo­kyk­las. Ma­nau, skir­tin­gas eg­za­mi­no pa­tei­ki­mas - ne­tei­sy­bė ir moks­lei­vių dis­kri­mi­na­vi­mas", - pa­žy­mė­jo pe­da­go­gas.

V.Ži­liaus tei­gi­mu, dirb­ti su tau­ti­nių ma­žu­mų vai­kais nė­ra pa­pras­ta, pe­da­go­gai jau­čia di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę. "Tu­ri­me bū­ti jau­trūs ir su­pras­ti šią prob­le­ma­ti­ką", - sa­kė jis.

Tomas Bašarovas

Šaltinis: www.lzinios.lt