Lietuviškas lobis iš už Atlanto

Šiemet pažymimas Bostone leistos Lietuvių enciklopedijos 60-metis. Tokio kultūros paminklo neturi nei latviai, nei estai, nei turbūt jokia kita buvusi okupuota tauta.

Išeivijos lietuvius sutelkusios didžiulės iniciatyvos ir pasiaukojamo darbo rezultatas - 37 tomų lietuviškas leidinys bei dar šeši angliškos "Encyclopedia Lituanica" tomai. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) renginyje "Lietuvių enciklopedija - lietuvių kultūros paminklas" prisiminta leidinio istorija nuo subrandintos idėjos ir pirmo tomo pasirodymo 1953 metų lapkritį iki 1978-aisiais iškilmingai pažymėtų 25 metus trukusio darbo pabaigtuvių. Demonstruota dokumentinė medžiaga apie Lietuvių enciklopedijos redaktorius ir bendradarbius. Pristatytas ir leidinio elektroninės versijos kūrimo projektas. Kaip patikino šio darbo entuziastas informatikas Vitas Povilaitis, jau dabar adresu www.lituapedija.net galima skaityti 12 leidinio tomų, o iki rudens į elektroninę erdvę turėtų būti perkelta visa Lietuvių enciklopedija.

Simbolizmas - Sibiras

Sovietmečiu Lietuvos bibliotekų specialiuosiuose fonduose laikoma Lietuvių enciklopedija nedaug kas galėjo naudotis. Viename interviu poetas Tomas Venclova prisiminė literatūrologo Vytauto Kubiliaus pasakojimą, kaip jis, rengdamas straipsnį apie simbolizmą, gavo leidimą susipažinti su Lietuvių enciklopedijoje pateikiama informacija: straipsnis "Simbolizmas" pasirodęs šiaip sau, užtat straipsnis "Sibiras" buvęs be galo įdomus.

LNB Lituanikos skyriaus vedėja J.Budriūnienė apžvelgė Lietuvių enciklopedijos leidybos istoriją, iliustruodama to meto dokumentais.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, užsienyje gyvenantys lietuviai, kaip pasakojo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, negailėjo nei laiko, nei asmeninių lėšų, kad Lietuvių enciklopedija ir kiti leidiniai pasiektų skaitytojus. Pavyzdžiui, JAV gyvenantis teisininkas, mecenatas Donatas Januta, rašytojos Petronėlės Orintaitės sūnus, asmeninėmis lėšomis nupirko 50 Lietuvių enciklopedijos komplektų ir parsiuntė į Lietuvą. Jis nupirko ir 101 "Encyclopedia Lituanica" komplektą, kad būtų išdalytas Lietuvos mokyklų bibliotekoms.

Privati idėja

LNB Lituanikos skyriaus vedėja priminė, kokiomis istorinėmis aplinkybėmis kilo unikalus sumanymas emigracijoje leisti Lietuvių enciklopediją. Po Antrojo pasaulinio karo, pasibaigus 1945-1951 metų Vokietijos DP stovyklų laikotarpiui, į JAV emigravo, įvairiais skaičiavimais, apie 30-40 tūkst. lietuvių. Tarp naujųjų emigrantų buvo nemažai rašytojų, muzikų, įvairių sričių meno ir mokslo žmonių. Nors prispausti buities, darbo paieškų, pragyvenimo rūpesčių, jie nepaliko nuošalyje ir visuomeninės veiklos. Jau 1951-aisiais buvo sudarytas JAV lietuvių bendruomenės laikinasis organizacinis komitetas, o metų pabaigoje įkurta ir Lietuvių bendruomenė. Emigracijos sąlygomis netruko atsikurti švietimo įstaigos, kultūrinė veikla, taip pat ir leidyba. Tačiau kaip pabrėžė J.Budriūnienė, leisti Lietuvių enciklopediją buvo ne kokios nors visuomeninės organizacijos sprendimas, o privataus asmens idėja.

Spaustuvininkas ir leidėjas Juozas Kapočius dvidešimtmetis dar 1927-aisiais emigravo į Urugvajų. Ten išmoko spaustuvės darbų, baigė spaustuvininkų mokyklą ir po šešerių metų grįžo į Lietuvą jau kvalifikuotas tų laikų specialistas bei didelis novatorius. Dirbo Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir diegė spausdinimo naujoves. 1944 metais pasitraukęs į Vokietiją, karo pabėgėlių stovykloje Detmolde leido žurnalą "Skautų aidas". 1949 metais persikėlęs į JAV, susirado darbą Brukline, Pranciškonų spaustuvėje. Kaip tik ten, anot paties J.Kapočiaus, "Darbininko" laikraščio redakcijoje vartydamas "Spaudos fondo" 1931-1933 metais išleistą Lietuviškosios enciklopedijos pirmą tomą, pradėjęs "kalkuliuoti" ir apsisprendęs leisti Lietuvių enciklopediją. Jos pirmtakės - Lietuviškosios enciklopedijos - leidimą ties dešimtu tomu (iki raidės J) nutraukė Antrasis pasaulinis karas ir okupacija.

Palaikymas

1952 metų birželį J.Kapočius susitiko su Lietuviškosios enciklopedijos vyriausiuoju redaktoriumi prof. Vaclovu Biržiška, dirbusiu Kongreso bibliotekoje Vašingtone, ir grįžęs į Brukliną, išspausdino "Darbininko" laikraštyje skelbimą, kad Lietuviškoji enciklopedija atgaivinama Amerikoje. Ji bus "mūsų tremtyje praleisto laiko vertingiausias įnašas į Tėvynės kultūrinį lobyną". Visiems, norintiems ir galintiems prisidėti, leidėjas skelbime nurodė savo adresą, tačiau nesitikėjo naiviai, kad to užteks, ir kaip tikras vadybininkas, pasak J.Budriūnienės, ėmėsi tolesnės veiklos. Per keliones į Čikagą ar net Kanadą telkė būsimus Lietuvių enciklopedijos prenumeratorius. Jų pavardės nuolat buvo skelbiamos "Darbininko" laikraštyje. Nemažai prenumeratos kvitų saugoma LNB archyve, vieno iš Lietuvių enciklopedijos redaktorių Jono Puzino rankraščių skyriuje. 

Lietuvių enciklopedijos leidėjo J.Kapočiaus ekslibrisas, sukurtas Antano Tamošaičio, tapo ir elektroninės enciklopedijos versijos ženklu.

LNB Lituanikos skyriaus vedėja pasakojo, kad Lietuvių enciklopedijos leidybos idėją palaikė ir to meto išeivijos autoritetai. Pavyzdžiui, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas Mykolas Krupavičius paskelbė viešą laišką. Palaikymo rezoliucijas priėmė įvairios lietuvių organizacijos. Tokių balsų reikėjo, nes buvo ir skeptikų. Viešojoje erdvėje vyko nemažai diskusijų. Bibliografų duomenimis, per metus nuo idėjos paskelbimo iki įgyvendinimo pradžios spaudoje pasirodė 42 straipsniai. Galiausiai 1952 metų pabaigoje "Darbininko" laikraštyje buvo paskelbta, kad surinkus užtektinai prenumeratorių numatyta Lietuvių enciklopediją leisti.

Svarbu ir amerikiečiams

J.Kapočius įsigijo Bostone nuosavą spaustuvę ir ten perkėlė visus leidybos darbus. Tarpukariu išleisti Lietuviškosios enciklopedijos tomai, kaip to meto interviu "Amerikos balsui" pabrėžė ir prof. V.Biržiška, nebuvo tiesiog perspausdinti, o nemažai redaguoti. Tai liudija ir išlikę redaguoti tekstai. Darbas užtruko šiek tiek ilgiau, nei manė prof. V.Biržiška, ir tik rudenį pasirodė pirmas Lietuvių enciklopedijos tomas. Bostono lietuvių rašytojų klubas surengė iškilmingą jo pristatymą, buvo pašventintos ir spaustuvės patalpos, susirinko didelis būrys visuomeninių, politinių organizacijų atstovų, kultūrininkų, spaudos darbuotojų. Šį lietuviams svarbų įvykį paminėjo ir amerikiečių spauda. Tarkim, laikraštis "Boston Post" rašė, kad faktas, jog lietuviai Amerikoje gali leisti tokį mokslo veikalą, yra svarbus ir amerikiečiams.

Džiugiai prasidėjęs intensyvus redakcinės kolegijos ir leidėjų darbas ne visada, pasak J.Budriūnienės, buvo grįstas sutarimais. Kaip matyti iš J.Puzino rankraščių skyriuje saugomų dokumentų, daug ginčytasi dėl medžiagos atrankos, pateikimo terminų ar redaktorių požiūrio į tam tikrus dalykus. Jau rengiant pirmuosius tomus kilo nesutarimų su vyriausiuoju redaktoriumi V.Biržiška. Jis pasitraukė iš šių pareigų baigiant redaguoti ketvirtą tomą. Tada nuspręsta, kad atskiri redaktoriai redaguos atskirus tomus ir taip gerokai pagreitės enciklopedijos leidyba.

Vietoj gražių kalbų

TSPMI docentas Kęstutis Girnius, ilgamečio Lietuvių enciklopedijos redaktoriaus, filosofo Juozo Girniaus sūnus, patikino, kad skepticizmo, ar pavyks išleisti enciklopediją, anuomet netrūko. Ir vargu ar ji būtų išėjusi, jei ne spaustuvininkas J.Kapočius.

Filosofas ir publicistas K.Girnius pasidalijo prisiminimais, kai jo tėvas filosofas J.Girnius daugelį metų buvo Lietuvių enciklopedijos redaktorius.

"Visos kalbos apie prenumeratorius, gražius laiškus iš Krupavičiaus ir kitų mažai reiškė, jei jis būtų neužsispyręs ir jei būtų neturėjęs, sakyčiau, vadybininko gebėjimų. Tad po kiek laiko pavertė enciklopediją gyvenimo darbu, - kalbėjo filosofas ir publicistas. - Jis rizikavo savo kapitalu. Kai enciklopediją pradėjo leisti, lietuviai dar buvo neįsitvirtinę Amerikoje ir neturėjo daug pinigų. Kita vertus, jei būtų laukęs dar kelerius metus, žmonės, gavę geresnius darbus, vargu ar būtų ryžęsi dirbti už tokius minimalius atlyginimus, kokius J.Kapočius galėjo mokėti."

K.Girniaus įsitikinimu, gerai, kad pasirinkta leisti visuotinę, o ne lituanistinę enciklopediją, kaip iš pradžių diskutuota, nes tokia būtų tapusi dar viena "Kas yra kas". Ir nors buvo ne vienas santykių sprogimas tarp intensyvaus projekto įgyvendintojų, dėl to darbas niekada nusustojo. Dirbo iš esmės tik trys redaktoriai: J.Girnius, J.Puzinas ir Pranas Čepėnas. Kiekvienas per metus parengdavo po vieną maždaug 600 puslapių tomą. Toks krūvis šiais laikais beveik neįsivaizduojamas. Nors bendradarbių buvo daug, tačiau jie - nevienodo lygio. Didelis laimėjimas buvo rasti jauną lietuviškai rašantį žmogų. Ilgainiui bendradarbių gretos retėjo ir dar dėl to vėliau pradėtas projektas vargu ar būtų buvęs sėkmingai baigtas.

Anot J.Kapočiaus, Lietuvių enciklopedijos leidyba iš viso kainavo apie 1,5 mln. JAV dolerių. Vietoj planuotų 20, išėjo 37 tomai (du - papildymų). Prie šio didžiulio darbo prisidėjo per tūkstantį žmonių nuo redaktorių, bendradarbių iki tekstų rinkėjų ir kitų pagalbininkų. Lietuvių enciklopedijos pagrindu 1970-1978 metais buvo išleista ir Simo Sužiedėlio redaguota šešiatomė "Encyclopedia Lituanica" anglų kalba.

Šaltinis: www.lzinios.lt