Alvydas Medalinskas. Kas įgaliojo valdžią vykdyti LLRA politiką?

At­ei­nan­tį penk­ta­die­nį, ge­gu­žės 3-ią­ją, Var­šu­vo­je po ket­ve­rių me­tų per­trau­kos sa­vo dar­bą at­nau­jins Lie­tu­vos ir Len­ki­jos tarp­par­la­men­ti­nė asamb­lė­ja. Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos va­do­vu pa­skir­tas Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas so­cial­de­mo­kra­tas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las. Jis ne­se­niai par­eiš­kė, kad dvi­ša­lio tarp­par­la­men­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo at­gai­vi­ni­mas la­bai pri­si­dės prie nau­jos Len­ki­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kių ko­ky­bės. 

Dvie­jų vals­ty­bių san­ty­kiai pa­sta­ruo­ju me­tu ti­krai yra ne­ko­kie. Vi­sų pir­ma dėl Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro Ra­dos­la­wo Si­kors­kio po­zi­ci­jos. Jis, ma­tyt, pa­mir­šo, jog da­bar ne XX am­žiaus pir­ma pu­sė, kai Len­ki­ja tei­kė Lie­tu­vai ul­ti­ma­tu­mus. Taip pat dėl Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) veiks­mų. Ne vie­nas įta­ria už jų sly­pint kraš­tu­ti­nius sluoks­nius Var­šu­vo­je. Pa­sta­ruo­ju me­tu kai ku­rie Len­ki­jos po­li­ti­kai ima kal­bė­ti Mask­vos sti­liu­mi, o juk Lie­tu­va, kaip Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NA­TO na­rė, tu­rė­tų gir­dė­ti pa­gar­bią Len­ki­jos kal­bą. Ne prie­kaiš­tus ar rei­ka­la­vi­mus vyk­dy­ti jos ir LLRA va­lią.

Kai san­ty­kiai to­kie įtemp­ti, ką mū­sų de­le­ga­ci­ja sa­kys Var­šu­vo­je? Kal­bės apie svar­biau­sius už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mus, bend­rą po­li­ti­ką Ukrai­nos ir ki­tų Ry­tų par­tne­rys­tės vals­ty­bių at­žvil­giu, kliū­tis ener­ge­ti­nei ir trans­por­to po­li­ti­kai dėl Len­ki­jos del­si­mo ties­ti ke­lius ir elek­tros jung­tis, su­jung­sian­čias Bal­ti­jos ša­lis su vi­sa Eu­ro­pa?

Ne­se­niai vy­ku­sia­me Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo G.Kir­ki­lo su­si­ti­ki­me su Len­ki­jos de­le­ga­ci­ja, va­do­vau­ja­ma Len­ki­jos Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo Eu­ge­nius­zo Grzeszc­za­ko, Var­šu­vą do­mi­no ki­ti da­ly­kai: kaip Lie­tu­vo­je vyk­do­ma len­kų švie­ti­mo po­li­ti­ka. O mū­sų Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas ra­por­ta­vo: Vy­riau­sy­bės ir Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų prog­ra­mo­je tam ski­ria­ma daug dė­me­sio. Dar­bą bai­gė Vy­riau­sy­bės su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ri pa­siū­lė su­teik­ti ga­li­my­bę tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vams pa­var­des ra­šy­ti ori­gi­na­lo kal­ba, lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis, o gau­siai tau­ti­nių ma­žu­mų gy­ve­na­mo­sio­se vie­to­vė­se vie­to­var­džių ir gat­vių pa­va­di­ni­mus ra­šy­ti ir tau­ti­nių ma­žu­mų kal­ba.

Apie tai, kas rū­pi Lie­tu­vai, - nė žo­džio. Re­miuo­si pa­ties G.Kir­ki­lo se­kre­to­ria­to teik­ta in­for­ma­ci­ja agen­tū­rai BNS. Nie­ko ne­kal­bė­ta ir apie tai, jog Lie­tu­vos vi­suo­me­nė yra la­bai su­ne­ri­mu­si dėl to, kad Len­ki­jos val­džia ne­te­si pa­ža­dų pa­deng­ti tau­ti­nių mo­kyk­lų fi­nan­sa­vi­mo iš­lai­das. To­dėl ga­li bū­ti už­da­ry­tos trys mo­kyk­los Puns­ke. Lie­tu­vo­je len­kiš­kų mo­kyk­lų yra dau­giau kaip 80. Ir vi­soms joms pa­kan­ka fi­nan­sa­vi­mo, o Len­ki­ja ne­ga­li iš­lai­ky­ti tri­jų lie­tu­viš­kų mo­kyk­lų. Sei­nų apy­lin­kė­se lie­tu­viš­kos mo­kyk­los jau už­da­ry­tos. Ką tai sa­ko apie ge­rus kai­my­nės vals­ty­bės no­rus ir po­li­ti­ką tau­ti­nių ma­žu­mų at­žvil­giu?

Su­si­ti­kęs su Len­ki­jos de­le­ga­ci­jos va­do­vu tarp­par­la­men­ti­nė­je asamb­lė­jo­je G.Kir­ki­las kal­bė­jo tar­si jo pa­va­duo­to­ja de­le­ga­ci­jo­je LLRA frak­ci­jos se­niū­nė Ri­ta Ta­ma­šu­nie­nė, ku­rį at­ei­nan­tį penk­ta­die­nį taip pat va­žiuos į Var­šu­vą. De­le­ga­ci­jo­je yra dar trys LLRA frak­ci­jos na­riai. Jie Var­šu­vo­je ir­gi teigs, kad kal­ba Lie­tu­vos var­du. Bet LLRA - to­li gra­žu ne vi­sa Lie­tu­va ir ne vi­si len­kai. Ko­dėl val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja ne­at­sa­kin­gai su­for­ma­vo šią de­le­ga­ci­ją? Ar tie de­le­ga­ci­jos na­riai, ku­rie gins Lie­tu­vos pi­lie­čių reiš­kia­mą po­zi­ci­ją, par­em­tą ir sa­vait­ga­lio mi­tin­ge Vil­niu­je, Var­šu­vo­je tu­rės gin­čy­tis su LLRA na­riais? Ir dar at­si­durs sa­vo vals­ty­bės su­for­muo­tos de­le­ga­ci­jos ma­žu­mo­je?

Ar Lie­tu­vos po­li­ti­kai rei­ka­lau­tų iš Len­ki­jos ar ki­tos vals­ty­bės po­li­ti­kų da­ry­ti ką nors, kas gal­būt prieš­ta­rau­tų tų vals­ty­bių kons­ti­tu­ci­joms? Ar rei­ka­lau­tų keis­ti įsta­ty­mus? Ir kas su­tei­kė tei­sę val­džios at­sto­vams da­ly­ti pa­ža­dus, ku­rie gal­būt prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai ir lie­tu­vių kal­bos, kaip vals­ty­bi­nės kal­bos, sta­tu­sui?

Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­ti­jų prog­ra­mo­se nie­ko pa­na­šaus į tai nė­ra. Dar­bo par­ti­ja ne­tu­ri prog­ra­mos da­lies, skir­tos tau­ti­nėms ma­žu­moms, o švie­ti­mo ir kul­tū­ros da­ly­je apie tai ir­gi ne­kal­ba. Par­ti­ja "Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas" ža­da už­ti­krin­ti, kad Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mo bū­tų lai­ko­ma­si, o at­sa­ko­my­bė už jo pa­žei­di­mus bū­tų griež­ti­na­ma. Kur vi­sa tai da­bar? Ar at­sa­ko­my­bė bus tai­ko­ma ir val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vams?

So­cial­de­mo­kra­tai tei­gia, kad kar­tu su tau­ti­nių ma­žu­mų, žmo­gaus tei­sių gy­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­mis, aka­de­mi­ne bend­ruo­me­ne vie­naip ar ki­taip bus spren­džia­mi tau­ti­nių ma­žu­mų pa­var­džių ra­šy­mo as­mens do­ku­men­tuo­se ir vie­to­var­džių ra­šy­mo klau­si­mai. Kur tos kon­sul­ta­ci­jos? Ko­dėl val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja ne­gir­di kal­bi­nin­kų, ra­šy­to­jų ir ki­tų pro­fe­si­jų žmo­nių, be­si­rū­pi­nan­čių lie­tu­vių kal­ba ir kul­tū­ra, bal­so? O juk so­cial­de­mo­kra­tai ža­dė­jo ak­ty­viai įtrauk­ti į kul­tū­ros po­li­ti­kos for­ma­vi­mą me­ni­nin­kus, kul­tū­ri­nin­kus, kul­tū­ros ir me­no aso­ci­juo­tas struk­tū­ras. Ne­gi vi­sa tai tik tuš­ti žo­džiai?

Jei­gu LLRA pa­ža­dų ki­tų par­ti­jų prog­ra­mo­se nė­ra, tai net ir žmo­nės, bal­sa­vę už tas par­ti­jas ir jų prog­ra­mas, ne­ga­lė­jo įga­lio­ti jų vyk­dy­ti LLRA po­li­ti­ką. To ne­tu­rė­tų pa­mirš­ti šių par­ti­jų at­sto­vai, taip pat ir vyks­tan­tys į Var­šu­vą kaip Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos na­riai.

O so­cial­de­mo­kra­tams ver­ta pri­min­ti ir jų kri­ti­ką kon­ser­va­to­rių mo­kes­čių re­for­mai, su­ra­šy­tą LSDP prog­ra­mo­je. Ci­tuo­ju: "Užuot dis­ku­ta­vę su Lie­tu­vos eks­per­tais, vi­suo­me­ne, jie pri­imi­nė­jo aro­gan­tiš­kus, ne­pa­ma­tuo­tus spren­di­mus, vie­na­ša­liš­kai pri­mes­da­mi juos Lie­tu­vai." Ar ne­bus taip da­bar su pa­ža­dais LLRA ir Var­šu­vai? Jei­gu val­džia to ne­sup­ras, ma­tyt, rei­kės reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl pa­ma­ti­nės ver­ty­bės - lie­tu­vių kal­bos - iš­sau­go­ji­mo. Kad vi­sa Lie­tu­va, o ne gru­pė po­li­ti­kų ir LLRA nu­spręs­tų.

Šaltinis: www.lzinios.lt