Kęstutis Girnius. Prokuratūros iššūkis Seimui

Kai savęs negerbi, kiti irgi negerbs. Tai banali tiesa, bet Seimas jos nenori įsisąmoninti.

Jau beveik dešimtmetį Seimas nesugeba apginti savo institucinio orumo ir užtikrinti, kad jo teisės nebūtų dirbtinai ribojamos, kad kitos valdžios institucijos nepasiglemžtų jo galių. Daugelis parlamentarų nesupranta, kokie veiksmai nesuderinami su Seimo paskirtimi, ir žemina jį kaip instituciją, nejaučia poreikio vieningai ginti pamatinių Seimo vertybių ir galių.

Prieš kelias savaites laikinoji komisija, sprendžianti klausimą dėl to, ar leisti Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, paprašė prokuratūros pateikti mažametės mergaitės perdavimo jos motinai Laimutei Stankūnaitei vaizdo įrašą. Pasak N.Venckienės, ši medžiaga įrodytų jos teisumą. Prokuratūra atsisakė komisijai pateikti įrašą motyvuodama tuo, kad jame vaizduojamas nukentėjęs mažametis asmuo, todėl tokia medžiaga negali būti viešinama. Verta priminti, kad Seimas suteikė komisijai teisę rengti uždarus posėdžius, tad vaizdo įrašo rodymas netaptų cirku.

Kol kas Seimas nenuleido rankų. Praėjusį ketvirtadienį jis priėmė protokolinį nutarimą kreiptis į generalinį prokurorą ir paprašė pateikti laikinajai komisijai vaizdo įrašą. Balsavime dėl protokolinio nutarimo dalyvavo 61 parlamentaras. Už protokolą pasisakė 37 Seimo nariai, prieš - 4, susilaikė 20, o tai tolygu balsuoti prieš. Įsidėmėtina, kad visi tie 24 Seimo nariai - socdemai ir konservatoriai. Po du iš abiejų partijų balsavo prieš, po 10 - susilaikė. Dar verta atkreipti dėmesį į tai, jog dabartinė Seimo sesija prasidėjo kovo 10 dieną, o daugiau kaip pusė parlamentarų jau išsivaikščiojo arba nutarė, kad turi svarbesnių užsiėmimų, negu dalyvauti Seimo darbe.

Socdemai ir konservatoriai laiko savo partijas subrendusiomis, patyrusiomis. Kaip tik jos ir turėtų geriausiai suprasti Seimo teisių gynimo svarbą, suvokti, kad negalima leisti kitoms valdžios institucijoms nutarti, kada ir kokiomis aplinkybėmis šios teiksis pateikti Seimui medžiagą, be kurios svarbiausia Lietuvos valstybės institucija negali atlikti savo darbo. Konservatoriams derėtų itin priešintis tokiam prokuratūros savavaliavimui, nes patys ne kartą patyrė, kokias pasekmes turi teisėtų Seimo reikalavimų nepaisymas.

2006 metais Valstybės saugumo departamentas (VSD) atsisakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikti slaptas pažymas apie galimus aukštų pareigūnų korupcinius ryšius ir UAB "Dujotekana" veiklą, mat tai esą galėtų pakenkti nebaigtam operatyviniam tyrimui. Kova dėl pažymų truko daugiau kaip metus, bet VSD nenusileido, juolab kad Seimo nepalaikė ir prezidentas Valdas Adamkus. Pernai tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atsisakė Seimo Antikorupcijos komisijai atskleisti VSD rašto, kuris tapo pagrindu atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorių ir jo pavaduotoją, turinį. R.Palaitis tvirtino, kad tam būtina gauti VSD sutikimą. Esą VSD ar prokuratūros pareigūnai sprendžia, ką Seimo komisija gali ir ko negali matyti.

Šiuo požiūriu konservatorių abejingumas stebina. Jie, savo kailiu patyrę valdžios institucijų atsisakymo atvirai bendrauti su Seimu pasekmes, dabar laikosi pozicijos, kuri nesiskiria nuo socdemų laikysenos kovojant dėl pažymų iš VSD 2006-2007 metais. Šis trumparegiškumas dar kainuos, nes ateityje politiniai oponentai primins konservatoriams, kad atitinkamomis sąlygomis jie palaikė tuos, kurie nepaisė teisėtų Seimo reikalavimų.

Atsisakymas suteikti Seimui reikalingą medžiagą būtų neleistinas subrendusiose demokratijose. Čia asmenys ir valdžios institucijos privalo parlamentų komitetams perduoti jų prašomus dokumentus. Į komitetų apklausas kviečiami atsakingi pareigūnai turi atsakyti į visus klausimus. Tik išskirtiniais atvejais vykdomoji valdžia gali nepaklusti parlamentui, pavyzdžiui, kai Amerikos prezidentas nurodo kai kuriems patarėjams neteikti informacijos apie pokalbius su juo, nes priverstinis tokios informacijos atskleidimas ribotų prezidento galimybes atvirai, bet konfidencialiai tartis su savo patarėjais. JAV Aukščiausiasis Teismas nėra nustatęs šios valstybės vadovo privilegijos apimties. Tačiau ja naudotis gali tik prezidentas, o ne kokie nors kiti pareigūnai, net patys atsakingiausi, kaip valstybės ar gynybos sekretoriai.

Prokuratūros laikysena sunkiai suprantama. Vaizdo įraše nėra užfiksuotas koks nors paslaptingas įvykis, kurio visuomenė nežinotų. Nebūtų paviešinta iki šiol nežinomos mažametės pavardė. Įrašas susijęs su didžiausia pastarųjų trejų metų drama, apie kurią žiniasklaida pranešdavo kone kasdien. Mergaitės paėmimas buvo filmuojamas ir transliuojamas per televiziją tą pačią dieną. Vaizdo įraše daug ko naujo nebus, juolab - naujos medžiagos, kuri pakenktų mažametės interesams ar privatumui.

Kodėl prokuratūra taip elgiasi? Vieni aiškina, jog tai mėginimas išsaugoti N.Venckienės neliečiamybę. Kiti mato prokuratūros pastangas įtikti prezidentūrai, mat prezidentė lyg ir palaikė N.Venckienę, tad siekiama jai padėti. Yra ir kitų spėliojimų. Prokuratūros laikysena tokia mįslinga, kad žmonės kone verčiami ieškoti užkulisinių priežasčių.

Tačiau prokuratūros motyvai yra smulkmena, palyginti su Seimui mestu iššūkiu. Neįsivaizduoju, kad ji būtų drįsusi atmesti komisijos prašymą, jei nebūtų buvę ankstesnių atvejų, kai ir kitos institucijos rodė Seimui špygą. Todėl reikia tikėtis, jog konservatoriai su socdemais pakeis savo nuostatas ir rems pastangas gauti vaizdo įrašą. Ir kad Seimas nenusileis, kol prokuratūra perduos įrašą.

Šaltinis: www.lzinios.lt