Įvyko sąjūdininkų teismo pirmasis posėdis (foto, video)

Šiandien 10 val. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas pradėjo svarstyti Bronislavo Genzelio, Alvydo Medalinsko ir Romualdo Ozolo bylą. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai kaltinami ne laiku pradėję šių metų kovo 17-ą dieną organizuotą mitingą. Sąjūdininkams  gresia administracinė atsakomybė neva už Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimą.

Prie posėdžių salės susirinkus beveik dviejų šimtų žmonių miniai, teismo darbuotojams teko ieškoti didesnės, kurioje galėtų sutilpti visi norintieji stebėti sąjūdininkų bylos svarstymą. Administracinėje byloje B. Genzelis, A. Medalinskas ir R. Ozolas kaltinami pradėję demonstraciją ne laiku ir ne vietoje. Savivaldybės išduotame pažymėjime mitingo „Už Lietuvą! Už teisingumą!“ vieta buvo nurodyta automobilių stovėjimo aikštelė už Seimo rūmų, laikas - 15 val. Vis tik demonstracijos organizatoriai pradėjo ją prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje 14 val.

Vieno kaltinamųjų, Nepriklausomybės akto signataro B.Genzelio teigimu, organizatoriai tiesiog neturėjo galimybių surengti mitingą savivaldybės nurodytu laiku ir vietoje. Sąjūdiečiai kreipėsi į Seimo kanceliariją ir į Vilniaus miesto savivaldybę, pranešė jiems apie ketinimą rengti demonstraciją Nepriklausomybės aikštėje kovo 17 d. 14 val., abi šios institucijos tam neprieštaravo. Pasak B.Genzelio, apie tai, kad savivaldybė nusprendė mitingo nurodytoje vietoje ir laiku neleisti, rengėjai sužinojo tik dieną prieš numatytą jo datą - ir ne tiesiogiai iš jos, o iš žiniasklaidos. Tuomet, jau informavus visuomenę, mitingo pradžią perkelti būtų buvę neprotinga, o savivaldybės nurodyta vieta už Seimo buvo pavirtusi purvynu, todėl žmonėms rinktis joje buvo tiesiog neįmanoma. Kaip svarstant bylą sakė A.Medalinskas, akivaizdu, kad savivaldybė piktybiškai trukdė sąjūdiečiams surengti mitingą matomoje vietoje, kurioje jie galėtų pasiekti savo politinius tikslus.

B.Genzelis: už mitingų organizavimą nedrįsdavo teisti net sovietmečiu

B.Genzelio teigimu, net sovietmečiu valdžia nedrįsdavo kelti bylų dėl Sąjūdžio mitingų organizavimo. "Savo laiku KGB gen. Stanislavas Caplinas buvo įtraukęs mus į ypač pavojingų žmonių sąrašą dėl to, kad organizuodavome mitingus. Jis kreipėsi į Saugumo vadą Maskvoje gen. Kručkovą, ragindamas paduoti mus į teismą, bet šis nesutiko." Pasak B.Genzelio, gen. S.Caplino pageidavimus vykdyti imasi jau nepriklausomos Lietuvos teismai. "Akivaizdu, kad čia grubiai pažeidžiama Konstitucija, pats šis procesas yra neteisėtas. Konstitucijos 36-ajame straipsnyje teigiama, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Mums trukdoma buvo."

R.Ozolo teigimu, vietoje sąjūdiečių teisme stovėti turėtų savivaldybės pareigūnai, kurie kaip įmanydami kliudė tą mitingą surengti. Pasak jo, susirinkimų tvarką reglamentuojantys įstatymai yra netobuli ir leidžia blogos valios pareigūnams jais manipuliuoti, dėl ko yra šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija.

Sąjūdiečių advokatas Tomas Bakučionis pareiškė siūlysiąs kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl susirinkimų įstatymo konstitucingumo. Byla toliau bus svarstoma gegužės 29 d., 10 val. Posėdžio metu planuojama apklausti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoją Sigitą Mecelicą bei mitingo klausimo sprendime dalyvavusius Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnus.

Parengta pagal portalo lzinios.lt informaciją.