Kreipimasis
Dėl tautos ir valstybės padėties Atmintinė – kreipimasis Atkūrus Nepriklausomybę, vargu ar buvo galima įsivaizduoti, jog vos po dviej...
Dėl tautos ir valstybės padėties
Atmintinė – kreipimasis
Atkūrus Nepriklausomybę, vargu ar buvo galima įsivaizduoti, jog vos po dviejų dešimtmečių iškils egzistencinis tautos ir valstybės išlikimo klausimas. Tikėtasi, kad išsilaisvinusi ir tapusi Vakarų pasaulio – ES ir NATO – dalimi Lietuva užsitikrino tvirtas saugumo garantijas ir netrukdomai žengs pažangos ir klestėjimo keliu. Šios viltys neišsipildė. Priešingai, tauta išsivaikščioja po pasaulį, o pats valstybingumas nyksta taip sparčiai, kad šito nematyti ir nepripažinti begali tik visiškai akli arba piktavaliai žmonės.
Nebėra prasmės įrodinėti, jog Lietuvoje vykdoma ekonominė ir socialinė politika, išvariusi iš šalies milžinišką darbingiausių gyventojų dalį, pagrįstai gali būti lyginama su okupantų vykdytu tautos naikinimu, o mastais ir – turint omenyje bendrąsias demografines tendencijas – keliamais pavojais tautos egzistavimui jį net pralenkia.
Dar didesnė grėsmė yra tebesitęsiantis, tik naujais ir subtilesniais būdais vykdomas, dvasinis, moralinis bei intelektualinis tautos naikinimas. Jis pradėjo stiprėti Lietuvai tapus ES nare, o ratifikavus Lisabonos sutartį įgyja vis agresyvesnes ir atviresnes formas. Jis reiškiasi ir yra pastebimas įvairiose srityse:
- Tęsiant sovietmečio tradicijas vis atviriau puolama ir menkinama kaip tariamai atsilikusi, uždara ir tamsi lietuvių tauta – jos gyvenimo būdas, istorija, kultūrinė ir tautinė savimonė;
- Ginčijami idėjiniai ir istoriniai moderniosios tautinės Lietuvos valstybės pagrindai – net abejojama jos teisėtumu ir prasmingumu; nuolatinių užsipuolimų ir patyčių taikiniu tapo ir Sąjūdžio laikotarpiu vykusi tautinio išsilaisvinimo kova;
- Kuriamos „globalios Lietuvos“ vizijos, pvz., Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030, kuriose lietuvių tauta įsivaizduojama tik kaip kosmopolitinėje pasaulinėje “pilietinėje visuomenėje” pasklidusi ir išsibarsčiusi virtuali etnokultūrinė bendrija be savo teritorijos kaip valstybė;
- Nuosekliai ir kryptingai vykdoma ištautinimo programa – visais įmanomais būdais ir priemonėmis propaguojama ir brukama lietuviškąją tautinę tapatybę turinti išstumti ir pakeisti „europiečio“ – kultūrinių šaknų ir istorinės atminties neturinčio kosmopolitiško ES piliečio – savimonė ir tapatybė;
- Lituanistikos plėtros strategijų ir programų svarbiausiu tikslu tapo jau net nebeslepiamos pastangos iš pagrindų pertvarkyti ir „sumoderninti“ lietuvių tautinę ir kultūrinę tapatybę faktiškai sunaikinant politinės tautos sampratą ir pakeičiant ją tariamai „europine“, t. y. viename iš ES administracinių regionų įsikūrusios etnokultūrinės bendrijos (siekiama, kad ji būtų tik viena iš daugelio tokių bendrijų ir sudarytų tik šios teritorijos gyventojų mažumą) savimone;
- Kaip ir sovietmečiu, įgyvendinama plati tautos ideologinio ir politinio „perauklėjimo“ programa, kuria siekiama paversti ją naujo tipo žmonių bendrijos – betaučių „naujųjų europiečių“ masės dalimi;
- Ciniškas tyčiojimasis iš laiko ir patirties patikrintų religinių, moralinių ir tautinių Lietuvos gyventojų vertybių tapo kasdieniniu reiškiniu ir vėl, kaip ir sovietmečiu, laikomas norma;
- Į šalies viešąjį gyvenimą paslėptomis ir atviromis formomis sugrįžo politinė ir ideologinė cenzūra. Tapo privalomas „politkorektiškas“ kalbėjimas viešoje erdvėje, atgaivinta ideologinė mokyklinių vadovėlių stebėsena ir cenzūra.
Lietuvoje vykdoma „europeizacijos“ kampanija įgyja bruožų, verčiančių ją lyginti su anksčiau patirta prievartine sovietizacija. Viešajame gyvenime stiprėja nedemokratiško valdymo apraiškos. Piliečių tautinė ir valstybinė savimonė yra slopinama pasitelkiant ne tik ideologinės propagandos priemones. Vis atviriau mėginama griebtis ir teisinio kitaminčių persekiojimo. Dažnėja ir agresyvėja „europinių vertybių“ gynimu dangstomos ir neretai atviru moraliniu ir politiniu šantažu virstančios tarptautinio ideologinio ir politinio spaudimo Lietuvai akcijos ir kampanijos. Jose aktyviai dalyvauja ES institucijos, įtakingi įvairių šalių politikai, šalyje ir užsienyje veikiančios kai kurios tarptautinės organizacijos ir jų atstovai.
Lietuvos „europeizacija“ gali būti sėkminga ir pavykti tik „dekonstravus“, t. y. sugriovus jos gyventojų tautinę ir valstybinę sąmonę. Netrūksta padedančių ją griauti šalies piliečių. Todėl atgimė sovietmečių egzistavusi, tarsi išnykusi, net spėta primiršti idėjinė ir vertybinė takoskyra tarp patrioto ir kolaboranto. Susiformavo naujųjų kolaborantų, kosmopolitiškai orientuotų Lietuvos „europeizacijos“ ideologų ir vykdytojų, stovykla. Jos atstovai jau nebemato reikalo slėpti savo antitautinių ir antivalstybinių nuostatų. Jų pastangomis faktiškai tęsiama sovietinių „internacionalistų“ vykdyta kova su lietuviškuoju nacionalizmu, kurios galutinis tikslas, kaip žinoma, buvo iki galo įgyvendinti „Lietuva be lietuvių“ programą. Tokių kovotojų gausa ir uolumas aiškinti tuo, kad Sąjūdis gimė ir Nepriklausomybė buvo atkurta kiek pavėluotai. Okupacijos laikotarpiu tautinė ir valstybinė savimonė spėjo sunykti, ženkli tautos dalis jau beturėjo tik etnokultūrinę savimonę. Sovietų diegta nuostata, kad lietuviai yra tik viena iš daugelio sovietinę liaudį sudarančių “broliškų tautų“ buvo spėjusi plačiai įsišaknyti. Ir kur kas plačiau, negu norėta tai pripažinti. Įvykusių gelminių tautinės savimonės pokyčių, paties įvykusio tautos „perauklėjimo“ masto atkūrus nepriklausomybę stengtasi nematyti. Tai buvo milžiniška, katastrofiškų padarinių turėjusi valstybės atkūrimo strategijos klaida. Iš tikrųjų tautinės ir valstybinės sąmonės sunykimas lėmė, kad daug Lietuvos piliečių, net dalis sovietmečiu patriotiškai nusiteikusios šviesuomenės, jau buvo įpratinti rūpinti tik tautos kaip etnokultūrinės bendrijos raiška. Faktiškai politinių ir valstybinių siekių šviesuomenė jau nebeturėjo. Savaip dėsninga, kad net ši visuomenės dalis atkūrus Lietuvos valstybingumą nusišalino ar leidosi lengvai nušalinama nuo valstybės atkuriamojo darbo. Todėl atgavus nepriklausomybę nežinota, ką daryti su atgauta laisve, ir skubiai pradėta ieškoti naujo šeimininko. Išliko vergiško mąstymo ir elgesio įpročiai, kurie pastebimi visose valstybinio ir viešojo sektoriaus srityse – nuo aklo pataikavimo ES ir galingesnėms valstybėms užsienio politikos srityje iki užsienio organizuojamų isteriškų “lietuviškojo nacionalizmo” smerkimo akcijų, beveik niekuo nesiskiriančių nuo sovietmečiu vykdytų analogiškų ideologinių – propagandinių kampanijų.
Išplauta istorinė atmintis ir smarkiai apnykęs tautinio tapatumo ir orumo jausmas lėmė ne kartą pademonstruotą elementarios valstybinės savigarbos stoką. Dabartinė sunki tautos ir valstybės padėtis yra iš sovietmečio paveldėto nevalstybiško mąstymo ir jo nulemto visuomenės nepilietiško elgesio, o ypač valdančiojo sluoksnio nusikalstamai neatsakingo vadovavimo padarinys. Vergiška savanaudiškumo ir prisitaikėliškumo dvasia persismelkęs šalies valdantysis sluoksnis net nepajėgia suvokti, juo labiau – prisiimti moralinės ir politinės atsakomybės už tautos ir valstybės ateitį. Jis nesuvokia ilgalaikių šalies interesų ir dėl jų net nekvaršina galvos, nes vadovaujasi primityvia „dabartizmo“ filosofija. Tapo įprasta šalies padėtį ir problemas suvokti tik per vienadienių ir trumpalaikių interesų bei tikslų prizmę. Net menkiausios pastangos pažvelgti į Lietuvos gyvybinius interesus ir strateginius tikslus iš platesnės istorinės praeities ir ateities perspektyvos laikomos „nereikalinga prabanga“, nors kaip tik strateginio mąstymo ir paprasčiausios atsakomybės už tautos ir valstybės likimą stoka neleido paversti taip sunkiai atkurtos valstybės šiuolaikiška, dinamiška, o svarbiausia – visiems jos piliečiams sava šalimi.
Lietuva gali tapti ištautinta ES administruojama teritorija ir pasaulinio „globalaus kaimo“ pereinamuoju kiemu – pilka nuolat migruojančios „internacionalinės“ darbo jėgos tranzito stotele.
Tautai ir valstybei kylančias egzistencines grėsmes supranta vis daugiau blaiviai ir patriotiškai mąstančių žmonių. Toks supratimas ir ilgaamžė istorinė patirtis turėtų tapti paskata veikti. Vis užgriūvančios negandų bangos neištrynė Lietuvos iš pasaulio žemėlapio tik todėl, kad sunkiausiais jos istorijos tarpsniais atsirasdavo veiklių ir ryžtingų žmonių, kurie sąmoningomis ir valingomis pastangomis sugebėdavo pakeisti Tėvynės likimą net, atrodytų, beviltiškiausiose situacijose.
Prieš du dešimtmečius Nepriklausomybė nebūtų buvusi atkurta, jeigu visi Lietuvos piliečiai būtų sėdėję sudėję rankas ir svajingai mąstę apie laisvę.
Sajūdžio tikslas atkurti valstybę buvo pasiektas tik todėl, jog radosi žmonių, kurie sugebėjo atidėti į šalį asmeninius ir profesinius interesus ir nuveikė milžinišką, dažnai net nepastebėtą ir neįvertintą, tautą telkusi ir įkvėpusį darbą, kad laisvės svajonė taptų tikrove.
Šiandien Lietuvą gali išgelbėti tik naujas tautinis pabudimas. Pirmas ir būtinas žingsnis jo link turėtų būti tokio atgimimo trokštančių ir pasiruošusių jam atsakingai įsipareigoti ir vardan jo nors šį tą nuveikti geros valios žmonių būrimasis. Egzistencinės grėsmės tautai ir valstybei valandą visi nesutarimai ir kivirčai turėtų būti pamiršti ir atidėti į šalį. Šiuo kritišku momentu dera ieškoti tik to, kas mus vienija ir paverčia LIETUVA.
Jeigu tu pritari, esi pasiryžęs dalyvauti – ne tik stebėti, ne tik klausyti, ne tik būti šalia – atsiliepk ir pasirašyk šį kreipimąsi. Pasirašyti galima nurodant savo vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis (el. pašto adresą) šio teksto komentaruose arba adresu info@propatria.lt .
Gerbiami svetainės lankytojai,
Jeigu perskaitę Kreipimąsi neketinate jo pasirašyti, maloniai prašome nekomentuoti jo turinio. Diskusijos dėl sambūrio Pro Patria vertybinių nuostatų ir veiklos krypčių yra absoliučiai būtinos ir jos vyks. Tačiau šio Kreipimosi paskirtis kita. Jame tik pateikiamas mūsų principinis požiūrį į dabartinę Tautos ir Valstybės padėtį. Jis yra tik bendriausias piliečių telkimosi pagrindas. Konstruktyvios diskusijos kokiu nors svarbiu reikalu įmanomos tik tarp šiam reikalui asmeniškai atsidavusių ir atsakingai įsipareigojusių žmonių.
Pritariantys:
- Andrejevienė Nijolė
- Andrijauskas Antanas
- Arlauskas Saulius
- Bakučionis Tomas
- Baranauskas Tomas
- Barniškis Rolandas
- Baublys Linas
- Blinstrubis Tomas
- Butkus Alvydas
- Genzelis Bronislovas
- Dapkutė Karolina
- Daraškevičius Valdas
- Daujotis Eduardas
- Daujotis Vytautas
- Devižis Zigmantas
- Dievaitis Povilas
- Dubnikas Kęstutis
- Čiuldė Edvardas
- Gražinis Romas
- Gudaitis Romas
- Jankauskas Algimantas
- Janulaitis Arvydas
- Janulienė Regina
- Jasaitis Jonas
- Jonaitis Jurgis
- Juknevičius Stanislovas
- Juodišiūtė Justina
- Jurevičius Mindaugas
- Juozaitis Arvydas
- Kančytė Santa
- Karkienė Dalija Agota
- Keršanskas Vytautas
- Kojala Linas
- Kubilius Mindaugas
- Labokas Juozapas
- Leonavičius Bronius
- Leščinskaitė-Mikulėnienė Irma
- Liepuoniūtė Indrė
- Makauskas Audrius
- Markevičius Domantas
- Matukas Arūnas
- Medelis Linas
- Michelevičiūtė Dalia
- Miliauskas Mindaugas
- Ozolas Romualdas
- Ozolinskas Robertas
- Pakalnis Romas
- Patackas Agirdas
- Patinskas Domantas
- Paulaitis Vytautas
- Petrauskas Saulius
- Plumpa Petras
- Potašinskas Eduardas
- Puteikis Naglis
- Radžvilas Vytautas
- Rasimas Narcizas
- Reinikis Arūnas
- Ringys Gediminas
- Rubavičius Vytautas
- Sakalas Aloyzas
- Simutis Arnas
- Sinica Vytautas
- Skrupskelis Eugenijus
- Songaila Gintaras
- Stankevičius Rimvydas
- Stonis Paulius
- Svitojus Arūnas
- Šalučka Skirmantas
- Valaitis Mindaugas
- Valatka Vytis
- Valčiukas Juozas
- Vasiliauskas Martynas
- Vildžiūnas Vladas
- Vilimas Jonas
- Vosylienė Ramunė
- Zelvaras Gediminas
- Žemaitis Jonas
- Kuprevičius Giedrius Antanas
- Pilkis Martynas
- Kešytė Laura
- Zasimavičius Linas
- Šimkaitis Adomas
- Mieželaitytė Daina
- Pilka Gediminas
- Barzdėnas Mindaugas
- Matulevičius Tomas
- Stankevičius Linas
- Bartoševič Daniel
- Leckas Antanas
- Markuckas Marius
- Pranskus Darius
- Canderienė Raimonda-Tautvilė
- Karalius Audrys
- Čerškus Robertas
- Baužys Arūnas
- Blaževičienė Neringa
- Grinius Lukas
- Leiputė Uršulė
- Bizunevičius Vidas
- Zabulionis Adas
- Plukys Martynas
- Repšys Romualdas
- Peluritis Elegijus
- Girdzijauskienė Audronė
- Borneika Arūnas
- Degutis Algirdas
- Botyrienė Laima
- Grakauskas Liudas
- Kazlauskaitė Rugilė
- Žukauskienė Lidija
- Šopaga Saulius
- Remeikis Dainius
- Tomas Šimkus
- Baubinaitė Kristina
- Lesniauskienė Eglė
- Povilionis Vidmantas
- Pakštas Kęstutis
- Žimantas Ramūnas
- Antanavičiūtė Marija
- Stanulis Laimonas
- Meiliūnas Rolandas
- Bingelis Arūnas
- Geiba Edgaras
- Klenys Modestas
- Bradulskytė Raminta
- Buragas Vladas
- Miškinytė Jolanta
- Pranckūnas Gintaras
- Rūdaitienė Jūratė
- Šataitė Aurelija
- Janušonis Vilhelminas
- Lašinskaitė Leokadija
- Zabielskas Marius
- Daugardas Gruodis
- Janulis Rytis
- Vaicekauskaitė Marija Živilė
- Švedarauskas Stanislovas
- Jokubėnienė Danutė
- Maziliauskas Mantas
- Vaitkūnaitė Eugenija
- Abromaitis Antanas
- Eimantė Daukšaitė
- Sabaliauskas Gintaras
- Levinas Mantas
- Dževečka Jonas
- Sinkevičius Artūras
- Malijonis Justinas
- Norkienė Irena
- Poška Zigmas
- Gorodeckis Sakalas
- Jančaras Donatas
- Kalvaitytė Joana
- Narinkevičienė Danutė
- Šalkauskas Julius
- Kuzavinis Edvardas
- Kaminskas Kęstutis
- Čeponis Kęstutis
- Vabalis Jaroslav
- Novikovas Mindaugas
- Ringelė Arūnas
- Buzas Juozas
- Ostrauskas Saulius
- Milkeraitis Kęstutis
- Butkus Vytautas
- Martinkus Andrius
- Krupoviesas Vytautas
- Kulvičius Saulius
- Drungytė Erika
- Ragauskas Remigijus
- Eigirdas Arūnas
- Eigirdienė Dalia
- Punys Jonas
- Simaška Arūnas
- Matukas Liudvikas Vytautas
- Jančys Zenonas
- Laurinaitis Kęstutis
- Panka Julius
- Sopranaitė Reda
- Bartkevičius Sergijus
- Gudelis Dangis
- Katinas Mindaugas
- Laurinaitis Kęstutis
- Kaminskas Jonas
- Vizbaras Gintaras
- Pašiūnas Martynas
- Raubys Tomas
- Šarpnickienė Jolanta
- Mačiulaitis Romualdas
- Pupinis Kazys
- Žukienė Vaiva
- Malinauskienė Irena
- Astikas Emilis
- Janulevičius Antanas
- Gylienė Algė
- Sinicienė Genovaitė
- Pusevaitė Indrė
- Balčiūnas Eimantas
- Šimkūnas Mindaugas
- Mockevičius Arminas
- Januškevičius Gražvydas
- Mačiulaitis Zenonas
- Grumbinas Valentinas
- Paulėkienė Agnė
- Jesiškienė Aušra
- Valantukevičienė Violeta
- Borsteika Algirdas Vladas
- Šoblinskaitė Violeta
- Merkevičius Leonas
- Krencius Mindaugas
- Baranauskas Antanas
- Švobaitė Elena
- Sučylaitė Jūratė
- Kruopis Paulius
- Jasiūnė Vida
- Stalilionis Algimantas
- Rutkauskas Gintautas
- Vysockis Ričardas
- Šukys Valdas
- Bagdonavičius Vaclovas
- Raškinis Arimantas
- Terleckas Gintautas
- Švagžlys Jonas Kazimieras
- Viesulas Jonas
- Mikalauskienė Marija
- Parčiauskas Marius
- Bauševičius Justas
- Narbutas Audris
- Raškauskas Vytautas
- Svarinskas Alfonsas
- Rupšytė Angonita
- Petruškaitė Ieva
- Petkus Dovilas
- Motuza Gediminas
- Matukas Vytautas Liudvikas
- Stašinskaitė Kotryna
- Kalnikas Rindaugas
- Jankauskas Algirdas
- Guliokas Vytautas
- Biekša Simonas
- Langaitis Zenonas
- Gaulia Vytautas
- Taurinskas Medardas
- Jakštas Auksutis
- Noruševičienė Edita
- Zimnickas Juozupas
- Telksnienė Leontina
- Skripkauskas Vytautas
- Žilinskas Rokas
- Verseckienė Zinaida
- Stravinskas Vaidas
- Valkauskas Arnoldas
- Štukenas Balys
- Dzedulionis Jonas
- Baublienė Elvyra
- Judžentis Artūras
- Radvila Gintaras
- Gasiūnienė Elena Vyda
- Kirda Arvydas
- Rinkevičius Tautvilas
- Eimaitytė Elena
- Daučiūnaitė Danutė
- Zamarytė-Sakavičienė Kristina
- Zamaris Juozas
- Pundzius Antanas
- Bernotas Vilius
- Morkūnaitė Monika
- Lisauskaitė Rūta
- Braukyla Linas
- Kančytė Lina
- Rupšys Saulius
- Jucius Rolandas
- Danguolė Baltrušaitienė
- Vitalija Dovydėnienė
- Leonora Daugudienė
