Punske vėl uždažyti lietuviški užrašai
Lenkijos Punsko valsčiuje sekmadienio naktį valstybinėmis spalvomis - balta ir raudona - užteptos mažiausiai penki...
https://www.propatria.lt/2013/06/punske-vel-uzdazyti-lietuviski-uzrasai.html

Kad būtų išvengta skandalo, Lenkijos policijos pareigūnai sekmadienio rytą skubiai pašalino visas uždažytas lenteles.
Daugelio Punsko valsčiaus, kurio gyventojų didžiąją daugumą sudaro lietuviai, vietovardžių lentelės yra dvikalbės - gyvenviečių pavadinimai jose užrašyti lenkų ir lietuvių kalbomis.
Ne pirmas kartas
Tai jau ne pirmas toks išpuolis Punsko valsčiuje. Pirmą kartą lietuviški užrašai balta ir raudona spalvomis buvo uždažyti 2011 metų rugpjūtį.
Vėliau Bubelių kaime Seinų valsčiuje išniekintas statomas paminklinis akmuo, skirtas poeto Albino Žukausko 100-osioms gimimo metinėms, o 2011-ųjų spalio gale buvo išniekintas paminklas lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija tuomet pasmerkė išpuolius ir pabrėžė, kad bus imtasi priemonių rasti kaltininkus bei atlyginti žalą. Tačiau kaltininkai nesurasti iki šiol.
Lietuviams dvigubų užrašų nereikia
Lenkijos lietuvių draugijos (LLD) pirmininkas Algirdas Vaicekauskas primena, kad lietuvių bendruomenės atstovai jau prieš dvejus metus buvo išreiškę poziciją, kad dvigubi vietovardžių užrašai yra nereikalingi. "Mes nuo jų lietuviškesni netampame. Galbūt tai yra kažkoks tapatybės palaikymo elementas, bet tikrai ne svarbiausias. Priešingai, tos lentelės pasitarnauja bauginant čia gyvenančius lietuvius. Juk žmonės, kurie jas uždažo, tikrai vadovaujasi neapykanta", - portalui lzinios.lt sakė A.Vaicekauskas. Jo teigimu, praėjusios nakties įvykiai rodo, kad tokie nuogąstavimai buvo pagrįsti.
Pasak A.Vaicekausko, Balstogės vaivada sekmadienio rytą kreipėsi į Punsko viršaitį, kad uždažytos lentelės būtų kuo greičiau pašalintos.
Anot LLD pirmininko, įteisindama dvigubus vietovardžių užrašus Punsko valsčiuje, vadovautasi anaiptol ne čia gyvenančių lietuvių interesais. "Jei politikams išties rūpėtų, kaip jaučiasi Lenkijos lietuviai, rašyti vietovardžius lietuviškai būtų leista ne tik Punsko valsčiuje, o ir kitur, kur vietovardžiai yra baltiškos kilmės - tokių yra bent apie 300. Tačiau dabar jų nėra net lietuvių gausiai gyvenamame Seinų valsčiuje, - sakė A.Vaicekauskas. - Tai rodo, kad šios lentelės tėra politinis instrumentas bandant spausti Lietuvą dėl nuolaidų lenkų tautinei mažumai."
Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių. Daugiausia jų - prie sienos su Lietuva esančiuose Seinų ir Punsko valsčiuose.
Žemiau pateiktos uždažytų vietovardžių nuotraukos, o su video reportažu galima susipažinti čia.
Žemiau pateiktos uždažytų vietovardžių nuotraukos, o su video reportažu galima susipažinti čia.
Parengė Audrius Makauskas
Šaltinis: www.lzinios.lt
Rašyti komentarą